- Vladas Stončius jaunesnysis nuteistas aštuoniems mėnesiams laisvės atėmimo.
- Byla susijusi su maždaug 200 darbuotojų darbo užmokesčio nepriemokomis.
- Buvęs „Vlantana Norge“ vadovas įpareigotas darbuotojams sumokėti apie 1,7 mln. Norvegijos kronų, arba maždaug 160 tūkst. Eur, kompensaciją.
„Vlantana Norge“ istorija Norvegijoje tęsiasi jau kelerius metus. Per palyginti trumpą laiką bendrovė tapo viena didesnių šalies transporto rinkos dalyvių, tačiau vėliau atsidūrė Norvegijos institucijų akiratyje dėl Lietuvos vairuotojų darbo sąlygų ir atlygio. Bendrovė neteko licencijos, o 2020 m. jai paskelbtas bankrotas. Dabar Norvegijos teismas priėmė sprendimą buvusio bendrovės generalinio direktoriaus byloje.
Aštuoni mėnesiai laisvės atėmimo
Norvegijos žiniasklaidos duomenimis, Romerike og Glåmdal apylinkės teismas rugpjūčio 18 d. nuteisė Vladą Stončių jaunesnįjį dėl kelių teisės aktų pažeidimų.
„NRK“ skelbia, kad byla buvo susijusi su maždaug 200 darbuotojų darbo užmokesčio nepriemokomis. Buvusiam „Vlantana Norge“ vadovui skirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismas taip pat įpareigojo jį darbuotojams sumokėti apie 1,7 mln. Norvegijos kronų, arba maždaug 160 tūkst. Eur, kompensaciją.
Kaip skelbia „Frifagbevegelse.no“, nuosprendis dar neįsiteisėjo ir gali būti apskųstas.
Nuo spartaus augimo iki licencijos praradimo
„Vlantana Norge“ veiklą Norvegijoje pradėjo 2012 m. ir per palyginti trumpą laiką smarkiai išplėtė veiklos apimtį. Vienu metu bendrovė buvo dešimta pagal dydį transporto įmonė Norvegijoje ir pateko tarp sparčiausiai augusių šalies vežėjų.
Vėliau Norvegijos institucijų dėmesio sulaukė bendrovėje taikyta darbo laiko apskaita ir Lietuvos vairuotojams mokėtas atlygis. „NRK“ skelbė, kad buvo nustatyta tikrovės neatitinkančių darbo laiko duomenų ir atvejų, kai vairuotojams nebuvo išmokėtas visas jiems priklausantis darbo užmokestis.
Bendrovė galiausiai neteko licencijos, o 2020 m. jai buvo paskelbtas bankrotas.
2019–2020 m. Norvegijos žiniasklaida taip pat skelbė apie policijos veiksmus, susijusius su įtarimais dėl darbuotojų išnaudojimo. Bendrovės patalpose buvo atliktos kratos, areštuotos sąskaitos ir konfiskuoti septyni sunkvežimiai.
52 vairuotojams anksčiau priteista apie 1,84 mln. Eur
Naujausias nuosprendis nėra pirmasis Norvegijos teismų sprendimas, susijęs su „Vlantana Norge“.
2021 m. Norvegijos teismas įpareigojo bendrovę išmokėti kompensacijas 52 vairuotojams. Vėliau sprendimą patvirtino apeliacinės instancijos teismas.
52 vairuotojams buvo priteista 13,4 mln. Norvegijos kronų ir palūkanos. Bendra suma su palūkanomis siekė apie 20 mln. Norvegijos kronų, arba maždaug 1,84 mln. Eur. Vidutiniškai vienam vairuotojui teko beveik 36 tūkst. Eur.
Norvegijos apeliacinis teismas taip pat konstatavo, kad Vladas Stončius, eidamas generalinio direktoriaus pareigas, buvo asmeniškai atsakingas už priteistų sumų išmokėjimą. Be to, jam teko padengti apie 630 tūkst. Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ankstesnio sprendimo motyvuose teismas aprašė sistemą, pagal kurią buvo rengiami tikrovės neatitinkantys vairuotojų darbo laiko apskaitos duomenys. Jų pagrindu buvo apskaičiuojamas vairuotojų darbo užmokestis.
Ryšys su Lietuvos „Vlantana“
„Vlantana Norge“ su Lietuvos bendrove „Vlantana“ siejo Vladas Stončius vyresnysis. Lietuvos bendrovės vadovybės teigimu, Norvegijos ir Lietuvos įmonės buvo atskiri juridiniai bei verslo subjektai.
Remiantis cituojamais finansiniais duomenimis, per paskutinį ataskaitinį laikotarpį Lietuvos „Vlantana“ gavo 360 mln. Eur pajamų – 13,9 proc. daugiau nei ankstesniu laikotarpiu, kai jos siekė 316 mln. Eur.
Tuo pat metu bendrovės grynasis pelnas sumažėjo 16 proc. – nuo 7,5 mln. iki 6,3 mln. Eur. Tikruoju bendrovės naudos gavėju nurodomas Vladas Stončius vyresnysis.
„Trans.info“ redakcija kreipėsi į Lietuvos bendrovę „Vlantana“, prašydama įvertinti buvusiam „Vlantana Norge“ vadovui skirtą bausmę ir pakomentuoti Norvegijos teismų išvadas dėl vairuotojų darbo laiko apskaitos bei atlygio.
„Vlantana“ generalinė direktorė Sabina Chochrina pabrėžė, kad Lietuvos „Vlantana“ ir „Vlantana Norge“ buvo atskiri verslo subjektai, turėję savarankišką vadovybę ir atskirus transporto parkus. Jos teigimu, „Vlantana Norge“ nebuvo Lietuvos „Vlantana“ dukterinė bendrovė, o priklausė vienam iš Lietuvos bendrovės akcininkų.
„Vlantana“ nebuvo proceso šalis, teismo sprendimo vertinti negaliu”, – pasakė S. Chochrina.
Kalbėdama apie Norvegijoje nustatytas darbo laiko apskaitos aplinkybes, „Vlantana“ vadovė nurodė galinti komentuoti tik Lietuvos bendrovėje nuo 2021 m., kai perėmė jos valdymą, taikomą praktiką.
Man atėjus, nuo 2021 m., įmonės verslo ir valdymo procesai buvo reikšmingai peržiūrėti, sustiprintos kontrolės ir atitikties procedūros, skaitmenizuoti procesai. Manau, kad šis darbas buvo atliktas kokybiškai – tą patvirtina ir mūsų partnerių bei nepriklausomų auditų rezultatai, kurie nefiksavo jokių pažeidimų ar procedūrinių spragų – pasakė ji.
S. Chochrina taip pat pabrėžė:
Dabartinė Lietuvos bendrovė yra apsaugota nuo situacijos, kuri prieš kelis metus fiksuota Norvegijoje – mūsų darbo apskaitos bei atlygio sistemos suskaitmenintos ir automatizuotos, tad čia veikiame maksimaliai skaidriai“.
Kartu bendrovės vadovė nurodė nenorinti vertinti procesų ir praktikos, taikytų iki 2021 m. Jos teigimu, apie tuo metu bendrovėje galiojusią tvarką turėtų pasisakyti ankstesnė vadovybė.
