„Lietuvoje akcizas dyzeliniam kurui šiuo metu yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje ir jis yra ženkliai mažesnis nei benzinui ir tai sukuria tam tikras paskatas pirkti tam tikrus automobilius, kurie turi pasekmes CO2 emisijoms“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį kalbėjo I. Šimonytė.
Vyriausybės vadovė teigė, kad siūlymai, kaip mažinti taršą, yra Žaliojo kurso paketo sudėtinė dalis, Bendrijai siekiant amžiaus viduryje tapti klimatui neutralia ekonomika.
„Tikrai mes nekalbame apie kažkokį įsigaliojimą nuo sausio 1 dienos, tai nėra ateinančių metų biudžeto sudėtinė dalis, bet Seimui bus teikiama visa eilė įstatymų pakeitimų, kurių pagrindinis tikslas yra įgyvendinti tai, ką Europos Sąjunga yra sutarusi“, – sakė premjerė.
„Ir kadangi transportas yra tas sektorius, kurio išmetimai Lietuvoje per pastaruosius 15 metų smarkiai išaugo, tai yra tas sektorius, kuriame tuos išmetimus įvairiomis priemonėmis tiesiog reikės sumažinti, įskaitant ir mokesčių priemonėmis“, – pridūrė ji.
Dyzelino akcizo tarifas vienodas su benzino akcizu
Aplinkos ministerija pranešė, kad naujos Akcizų įstatymo pataisos numato nuo 2024 metų dyzelino akcizo tarifą suvienodinti su benzino akcizu. Jos teigimu, kartu su automobilių taršos mokesčiu tai paskatins vengti taršiausių dyzelinių automobilių.
Pataisos, be to, 2023-2025 metais numato siaurinti iškastiniam kurui taikomas akcizų lengvatas arba jų išvis atsisakyti, didinti gazolių, akmens anglies, kokso ir lignito akcizų tarifus, taip pat įvesti akcizą šildymui skirtoms durpėms.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pirmajame Lietuvos aplinkosauginio veiksmingumo vertinime teigė, kad būtina laipsniškai didinti dyzelino akcizą bent iki dabartinio benzino akcizo lygio.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.