Krovimo apimtys išaugo visuose kategorijose, o didžiausias augimas fiksuotas konteinerių, ro-ro krovinių, žemės ūkio produktų, statybinių medžiagų srityse. Generalinių krovinių krova augo 10 proc. iki 2,7 mln. tonų, birių krovinių – 8 proc. iki 1,8 mln. tonų, skystų – 2 proc. iki 1,2 mln. tonų.
Būtingės terminalo krova taip pat išaugo
Būtingės naftos terminalas, valdomas Lenkijos naftos koncerno „Orlen“, šiemet sausį-vasarį perkrovė 1,56 mln. tonų naftos – tai 15 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Šis terminalas ilgam laikui tampa svarbiu naftos importo ir perdirbimo centru regione.
Klaipėdos uostas tęsia savo dominavimą
Naujausieji duomenys rodo, kad Klaipėdos uostas ir toliau yra pirmaujantis Baltijos valstybių uostas. Jo krovos apimtys per sausį-vasarį šiemet padidėjo 8 proc., pasiekdamos 5,752 mln. tonų. Tai rodo uosto patrauklumą verslo bendruomenėms ir svarbą regiono ekonomikai.
Palyginti su kitais Baltijos valstybių uostais, Klaipėdos uostas išsiskiria didesnėmis krovos apimtimis. Rygos uosto krova sumažėjo 12 proc., Ventspilio – 34 proc., o Liepojos padidėjo 4 proc. Tai patvirtina Klaipėdos uosto statusą kaip regiono lyderio.
Klaipėdos uosto klestėjimas ir augimas įrodo jo svarbą ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu.