Iki šiol valstybės rezervas daugiausia buvo grindžiamas materialinių išteklių kaupimu – degalais, medicinos priemonėmis ar kitomis būtinomis atsargomis. Tačiau praktikoje iškildavo problema, kaip šiuos išteklius operatyviai pristatyti ten, kur jų reikia labiausiai.
Susisiekimo ministerijos kancleris Tomas Daukantas sako, kad būtent ši grandis ilgą laiką buvo viena silpniausių valstybės rezervo sistemoje.
„Iki šiol valstybės rezervas veikė tarsi be vienos iš svarbiausių grandžių – nors buvo numatyti ekstremaliosioms situacijoms ir krizėms valdyti bei jų padariniams likviduoti reikalingi materialiniai ištekliai, nebuvo aišku, kaip jie laiku ir tinkamai pasieks jų naudotojus“, – teigia Susisiekimo ministerijos kancleris T. Daukantas.
Paslaugos bus suplanuotos iš anksto
Priimti pakeitimai leis valstybės rezervo tvarkytojui iš anksto sudaryti preliminariąsias viešojo pirkimo–pardavimo sutartis dėl būtinų paslaugų. Krizės atveju tai suteiks galimybę greitai aktyvuoti logistikos, transporto ar kitas reikalingas paslaugas, nelaukiant ilgų viešųjų pirkimų procedūrų.
Įstatyme numatyta, kad valstybės rezervo paslaugos galės apimti keleivių pervežimą, logistinius sprendimus, transportavimo organizavimą ir kitus veiksmus, reikalingus užtikrinti efektyvų reagavimą į krizes.
Vienas iš praktinių pavyzdžių – galimybė iš anksto sudaryti sutartis su keleivių vežėjais dėl gyventojų evakuacijos iš pavojingų teritorijų. Tokios paslaugos galėtų būti pasitelkiamos tiek stichinių nelaimių, tiek karinių grėsmių ar tarptautinių konfliktų atvejais.
Taip pat numatyta galimybė organizuoti Lietuvos piliečių evakuaciją iš užsienio valstybių, kuriose vyksta ginkluoti konfliktai ar kyla kitų grėsmių saugumui.
Reaguojama į pastarųjų metų krizes
Sprendimas plėsti valstybės rezervo modelį priimtas atsižvelgiant į pastarųjų metų patirtį. COVID-19 pandemija, Rusijos karas Ukrainoje ir įvairios stichinės nelaimės parodė, kad vien sukauptų atsargų nepakanka – būtina užtikrinti ir jų judėjimą bei operatyvų pasitelkimą.
Ministerija pažymi, kad logistinių paslaugų poreikis išryškėjo ne tik Lietuvoje valdant ekstremaliąsias situacijas, bet ir teikiant tarptautinę pagalbą nuo karinės agresijos ar gamtos stichijų nukentėjusioms valstybėms.
Įstatymo pakeitimai taip pat numato, kad valstybės rezervo paslaugos galės būti teikiamos ne tik valstybės institucijoms ar savivaldybėms, bet ir ūkio subjektams, gyventojams ar kitoms valstybėms, kai Lietuva dalyvauja tarptautinės pagalbos operacijose.
Dėmesys mobilizacijai
Naujoji tvarka siejama ir su platesniais valstybės saugumo stiprinimo tikslais. Pasak Susisiekimo ministerijos, pakeitimai įgyvendina Vyriausybės programoje numatytą siekį stiprinti mobilizacijos sistemą bei užtikrinti gyvybiškai svarbių funkcijų tęstinumą krizės sąlygomis.
Be to, poreikis planuoti ne tik materialinius išteklius, bet ir jų pristatymo grandinę buvo akcentuotas nacionalinių bei NATO krizių valdymo pratybų metu. Jose identifikuota, kad efektyvus reagavimas priklauso ne vien nuo turimų atsargų kiekio, bet ir nuo gebėjimo jas greitai mobilizuoti bei paskirstyti.
Tikimasi, kad naujasis modelis leis Lietuvai veikti greičiau ir lanksčiau tiek vidaus krizių, tiek tarptautinių ekstremaliųjų situacijų metu.
