Uosto vadovas Algis Latakas teigia, kad Klaipėda išliko pirmuoju pasirinkimu Baltijos šalyse.
Šiuos rezultatus lemia tiek nestabdomos uosto direkcijos investicijos į infrastruktūrą, tiek įmonių sprendimai modernizuoti įrangą, jų atkaklumas dirbant su klientais“, – pranešime teigia A. Latakas.
Labiausiai – du kartus uoste augo statybinių medžiagų ir iškasenų krova: nuo 1,04 mln. tonų iki 2,07 mln. tonų. Tokį augimą iš esmės lėmė aktyvi kelių ir geležinkelių statyba. Didžioji dalis (93 proc.) šių krovinių buvo importuota, o beveik pusė jų (47 proc.) atkeliavo iš Skandinavijos šalių.
Konteinerių krova pernai augo 9 proc. iki 10 mln. tonų (28 proc. bendros krovos), standartizuotų konteinerių (TEU) krova – 2 proc. iki 1,07 mln. Ro-ro krovinių pernai perkrauta 6,1 mln. tonų, arba 16 proc. daugiau nei 2023 metais.
Medienos bei miškininkystės produktų krova augo 49 proc., geležies ir plieno bei metalo konstrukcijų – 75 proc., trąšų – 13 proc. Naftos produktų pernai uoste perkrauta 18 proc. mažiau, suskystintų gamtinių dujų (SGD) – 14 proc. mažiau.
Pernai Klaipėdos uostas aptarnavo 5,5 tūkst. laivų (2 proc. daugiau) bei 381 tūkst. keleivių (7 proc. daugiau). Jame suremontuoti 98 laivai, pastatytas vieno laivo korpusas su daliniu įrengimu.
Klaipėdos uosto rinkos dalis Baltijos šalyse per metus augo 3 procentiniais punktais – nuo 36 proc. iki 39 proc.
Talino uoste krova pernai augo 4 proc. iki 13,1 mln. tonų, daugiausia tam įtakos turėjo augusi birių krovinių, konteinerinių ir ro-ro krovinių krova.
Rygos uoste krova pernai krito 4 proc. iki 18,1 mln. tonų, didžiausią nuosmukį Ryga patyrė dėl menkusios anglies, rūdų, statybinių medžiagų ir iškasenų krovos. Liepojoje krova krito 3 proc. iki 7 mln. tonų, Ventspilyje – 21 proc. iki 8,2 mln. tonų.