AdobeStock/Luca nuotr.

Konteinerių eismas Europoje keičiasi – viduržemio jūros uostai praranda, o Ispanijos uostai įgyja

Dėl geopolitinės įtampos ir išpuolių Raudonojoje jūroje bei kitų veiksnių atsiradę pasaulinių prekybos maršrutų sutrikimai turėjo didelės įtakos konteinerių eismui pagrindiniuose Europos uostuose. Nors Viduržemio jūros uostuose krovos apimtys mažėja, Ispanijos uostuose, pavyzdžiui, Valensijoje ir Barselonoje, jos labai išaugo.

Vidutinis skaitymo laikas 4 minutės

2023 m. daugumoje Europos uostų krovinių srautas sumažėjo, tačiau pirmąjį 2024 m. pusmetį septyniuose iš 15 didžiausių uostų krovinių srautas padidėjo dviženkliais skaičiais. Ženkliai konteinerių krova padidėjo Sineso (Portugalija) (25 proc.), Valensijos (142 proc.) ir Barselonos (236 proc.) uostuose Ispanijoje, HAROPA komplekse Prancūzijoje (16 proc.), Bremerhafeno (Vokietija) (128 proc.), Gioia Tauro (Italija) (119 proc.) ir Gdansko (Lenkija) (10 proc.) uostuose.

15 didžiausių ES konteinerių uostų 2024 m. I pusmetį pagal bendrą perkrautų konteinerių kiekį (TEU)

Uostas Konteinerių eismas 2023 m. (tūkst. TEU) 2024 m. I pusm. metinis pokytis (%) Metinis pokytis 2022-2023 m. (%) Metinis pokytis 2007-2023 m. (%)
Roterdamas (Nyderlandai) 13 447 22% -7% 246%
Antverpenas-Briuselis (Belgija) 12 515 41% -72% 227%
Hamburgas (Vokietija) 7 700 -0,3% -69% -221%
Pirėjus (Graikija)* 5 100 -12,9% 2% 2 714%
Valensija (Ispanija) 4 804 142% -49% 579%
Alchesirasas (Ispanija) 4 733 27% -0,7% 384%
Bremerhafenas (Vokietija)** 4 181 128% -86% -145%
Gioia Tauro (Italija) 3 549 119% 5% 3%
Barselona (Ispanija) 3 280 236% -69% 257%
Marsaxlokk (Malta) 2 800 6% -31% 474%
Genuja (Italija)*** 2 741 -1,3% -21% 307%
HAROPA (Prancūzija)**** 2 630 16% -152% -66%
Gdanskas (Lenkija) 2 051 10% -11% 20 164%
Sinesas (Portugalija) 1 665 25% 0,2% 10 102%
Marselis (Prancūzija) 1 331 7% -1,3% 327%

* 2024 m. pirmojo pusmečio augimas susijęs tik su II ir III prieplaukų eismo intensyvumu, išskyrus I prieplauką.
** 2024 m. pirmųjų keturių mėnesių augimas.
*** Genujos, Savonos, Vado Ligure ir Pra uostai (valdomi Vakarų Ligūrijos jūros uosto direkcijos).
**** Havro ir Ruano uostų giliavandenių laivų eismas.
Šaltinis: „PortEconomics“

Reitingo pokyčiai

Pirėjo uoste, svarbiausiame Viduržemio jūros uoste, užfiksuotas beveik 13 proc. krovos sumažėjimas pirmąjį 2024 m. pusmetį. Tokio sumažėjimo priežastis – padažnėję husių išpuoliai Raudonojoje jūroje, dėl kurių buvo apribotas tranzitas per Sueco kanalą, todėl rytinę Viduržemio jūros dalį tapo sudėtinga kirsti.

Verta paminėti, kad Sueco kanalas yra vienas svarbiausių prekybos kelių pasaulyje, kuriuo kasmet praplaukia apie 20 tūkst. laivų. 2023 m. pajamos iš kirtimo mokesčių pasiekė rekordinę 9,4 mlrd. dolerių sumą, tačiau per pirmuosius du 2024 m. mėnesius, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, prekyba per Sueco kanalą sumažėjo 50 proc. Tai didelis nuostolis visam regionui, įskaitant Viduržemio jūros uostus.

Nors Viduržemio jūros uostai patiria sunkumų, Ispanijos uostuose fiksuojamas didelis augimas. Dėl sutrikimų Raudonojoje jūroje laivai buvo nukreipti kitu maršrutu, todėl Ispanijos uostuose padidėjo perkrovimų apimtys, ir jie tapo pagrindiniais pasaulinės prekybos perkrovimo centrais. 2024 m. I pusmetį didžiuosiuose Ispanijos uostuose krovos apimtys padidėjo: Barselonoje – 236 proc., Valensijoje – 142 proc., o Alchesiraso uoste – šiek tiek mažiau nei 3 proc.. Tai yra reikšmingas pagerėjimas, palyginti su ankstesnių metų nuosmukiu.

Atsižvelgiant į šiuos pokyčius, Italijos ir Prancūzijos uostų padėtis išliko gana stabili, daugiausia dėl prekybos maršrutų diversifikavimo, kuris leido jiems tęsti veiklą nepaisant pasaulinių tiekimo grandinių sutrikimų.

Theo Notteboomas, Gento universiteto profesorius ir „PortEconomics“ narys, prognozuoja Europos uostų reitingo pokyčius 2024 m. Jo nuomone, jei dabartinės tendencijos išliks iki metų pabaigos, pertvarkymų galima tikėtis artimiausiais mėnesiais.

„Beniliukso šalių uostai – Roterdamas ir Antverpenas-Briuselis – išliks didžiausi Europos konteinerių uostai. Tikimės, kad Valensija aplenks Pirėjų ir taps ketvirtuoju pagal dydį Europos Sąjungos uostu. Be to, Alchesirasas ir Bremerhafenas gali aplenkti Pirėjų, o Graikijos uostas atsidurs septintoje vietoje, iškart po Barselonos. Tikimasi, kad Prancūzijos uostas HAROPA pakils dviem vietomis aukštyn ir užims dešimtąją reitingo poziciją“, – sakė T. Notteboomas.

Paantraštės