Įmonė pranešė, kad lapkričio 1 dieną didės jūrų transporto įvairių frachtų tarifai („Freight All Kinds“, FAK) iš Tolimųjų Rytų į Šiaurės Europą ir Viduržemio jūrą 20 ir 40 pėdų konteineriais gabenamiems kroviniams (įskaitant High Cube konteinerius ir šaldytuvus Reefer). Nuo kito mėnesio pradžios „Hapag-Lloyd“ už transportą iš Azijos į Šiaurės Europą skaičiuos 1750 dolerių mokestį.
„Hapag-Lloyd“ nuotr.
Už 40 pėdų konteinerį, gabenamą iš Azijos į Viduržemio jūros vakarinę dalį, Vokietijos milžinei teks mokėti 1950 dolerių, o į tikslines vietas aplink Adrijos jūrą – 2050 dolerių.
„Hapag-Lloyd“ generalinis direktorius Rolfas Habbenas Jansenas keliskart pabrėžė, kad dabartinis tarifų lygis konteinerių gabenimo linijinėje laivyboje jau nebėra proporcingas ir, jo manymu, kainas būtinai teks kelti.
Maži tarifai konteinerių laivybos įmonėms šiuo metu prilyginami prie žemiausio 2015–2016 metų lygio, bet šiuo metu išlaidos žymiai didesnės nei anuomet. Paskutinė analizė, atlikta „Sea-Intelligence“ pagal tikslius „Hapag-Lloyd“ duomenis, pateiktus įmonės ketvirčio finansinėse ataskaitose, parodė, kad Hamburgo vežėjo išlaidos buvo apie 29 proc. didesnės nei prieš pandemiją. Pagrindinė „Hapag-Lloyd“ išlaidų padidėjimo priežastis, tai 30 proc. išaugusios laivų eksploatavimo kainos bei didelis perkrovimo ir transporto išlaidų, kurios išaugo 37 proc., palyginti su kainomis prieš pandemiją, šuolis.
Emisijos kaštus padengs klientas
Deja, ekspeditoriai turi tikėtis dar vieno kainų kėlimo, šį kartą susijusio su išmetamųjų teršalų leidimų prekybos sistema ATLPS, kuri pradės galioti jūrų transportui nuo 2024 m. sausio 1 d. Papildomus mokesčius, susijusius su emisija, kuriuos teks padengti klientams, įves tiek „Hapag-Lloyd“, tiek ir „Maersk“. Operatoriai jau pateikė preliminarias sumas.
Danų laivybos eksperto Larso Jenseno teigimu, konteinerių laivybos įmonėms sunku ar net neįmanoma iš anksto tinkamai apskaičiuoti papildomą ATLPS įmoką. Logistikos operatoriai tik laivams išplaukus sužino, kokios tiksliai bus išlaidos, susijusios su išmetamųjų teršalų leidimų prekybos sistema. Anot jo, papildomi mokesčiai virs įvairių skirtingų sumų „džiungle“, kurių apskaičiavimo būdas nebus skaidrus.
CMA CGM žingsnis
Didinti kainas nupsrendė ne tik „Maersk“ ir „Hapag-Lloyd“, bet ir “Compagnie Maritime d’Affrètement” (CMA CGM).
“Siekdama užtikrinti geresnę vertę ir didesnį sąnaudų skaidrumą, CMA CGM nusprendė įspėti, kad dėl papildomų išlaidų, susijusių su ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema, bus taikomas papildomas mokestis už visus konteinerius, pakrautus teikiant CMA CGM paslaugas, kurioms taikomas ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos reglamentas” – teigiama bendrovės pranešime.
Papildomo mokesčio suma bus paskelbta lapkričio viduryje ir gali būti peržiūrima kas ketvirtį, atsižvelgiant į atnaujintą taršos leidimų prekybos sistemos reglamento versiją ir anglies dioksido apyvartinių taršos leidimų rinkos vertę.
Tačiau CMA CGM pateikė papildomo mokesčio apskaičiavimą, pagrįstą dabartine anglies dioksido leidimų rinkos verte (apie 90 Eur už CO2 toną) kai kurioms pagrindinėms pramonės šakoms.
CMA CGM nuotr.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. laivybos linijos privalės teikti ataskaitas apie išmetamųjų teršalų kiekį ir pirkti atitinkamą apyvartinių taršos leidimų ES sistemos rinkoje skaičių pagal grafiką:
- 2024 m. 40 proc. ataskaitose nurodyto išmetamųjų teršalų kiekio turės būti paversta leidimais,
- 2025 m. 70 proc. ataskaitose nurodytų išmetamųjų teršalų turės būti paversta leidimais,
- nuo 2026 m. 100 proc. ataskaitose nurodytų išmetamųjų teršalų turės būti paversta leidimais.