Koronaviruso rizika transporto sektoriui labai didelė. Atroškevičius: “Vežėjai dėl pagalbos žada kreiptis į Vyriausybę”

Vidutinis skaitymo laikas 3 minutės

Europoje plintančio koronaviruso, kurio pirmas atvejis jau užfiksuotas ir Lietuvoje, rizika transporto sektoriui yra labai didelė, sako Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius. Anot Mečislavo Atroškevičiaus, vežėjai dėl pagalbos žada kreiptis į Vyriausybę.

„Rizika mūsų transportui yra labai didelė (…) Mes esame priekyje visą laiką. Tokios situacijos visada pirmiausiai paveikia mus, tarptautinius pervežimus, nes mes dirbame Europoje, aptarnaujame pramonę“, – BNS sakė M. Atroškevičius.

Pasak jo, transporto sektorius gali netekti dalies pajamų, be to, yra rizika, kad užsienyje dirbantys vežėjai koronavirusą gali parvežti į Lietuvą.

„Yra du pavojai – transporto sektorius praras pajamas, nes jeigu bus stabdoma gamyba ir pramonė, bus vartojimo mažėjimas, tai čia natūralu, kad transporto paslaugų poreikis mažės. Tai atsilieps mūsų valstybėje, nes pas mus transporto sektorius sudaro apie 13 proc. BVP ir mūsų vežėjai Europoje aptarnauja jų pramonę“,– sakė „Linavos“ generalinis sekretorius.

„Yra ir kitokio pobūdžio pavojai – tie žmonės, kurie dirbs kažkokiu būdu gali parsivežti tą virusą ir į Lietuvą“, – pridūrė jis.

Reikalinga pagalba

Anot M. Atroškevičiaus, transporto sektorius generuoja nemažą dalį Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP), todėl būtų logiška, jei sunkiu laikotarpiu jam padėtų ir valstybė.

„Mūsų mintis yra labai paprasta – mums per paskutinius metus labai padidėjo mokestinė našta. Dėl to sakėme, kad jau tuoj tas siūlas nutrūks ir mes tą sektorių prarasime. Jeigu tas sektorius uždirba valstybei pinigus, kada jam sunku, būtų logiška, kad valstybė neliktų nuošalyje, o pagelbėtų“, – sakė M. Atroškevičius.

„Mes dar neturime sprendimo, bet tikrai kreipsimės į Vyriausybę. Dabar kaip tik dėliojame planus, ką mes galėtume padaryti. Čia turėtų atsakomybę jausti ir valdžia, ir profsąjungos, nes tai yra ir žmonės, kurie dirba šitame sektoriuje. Šituos klausimus turėtume spręsti bendrai. Bijome to pavojaus, kad eilinį kartą neliktume vieni su tomis pačiomis problemomis“, – sakė jis.

Pasak M. Atroškevičiaus, Šiaurės Italijoje, kuri yra didžiausias koronaviruso židinys Europoje, Lietuvos vežėjai aptarnauja nemažą dalį pramonės.

„Šiaurės Italijoje yra sutelkta visa pramonė ir tikrai mes nemažai aptarnaujame. Jeigu pramonė stos, mums jau bus nuostoliai, nes šiandien iš Italijos į Prancūziją, Vokietiją tikrai nemažai prekių vežama. Jau dabar jaučiame, bet jeigu virusas plis, tai pajausime dar stipriau“, – sakė jis.

Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai penktadienį informavo, kad verslas, patiriantis sunkumų dėl koronaviruso sukeltų aplinkybių, gali kreiptis nenugalimos jėgos (force majeure) faktorių liudijančių pažymų.

M. Atroškevičius sako, kad tikėtina, jog kai kurios transporto įmonės dėl koronaviruso pasekmių nesugebės įgyvendinti tam tikrų įsipareigojimų, dėl ko jiems gali prireikti force majeure pažymų.

Force majeure aplinkybes liudijančios pažymos šalių gali būti panaudotos kaip įrodymas dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ar civilinės atsakomybės taikymo.

Pixabay/geralt/public domain nuotr.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Paantraštės