Analizė apima krovinių pasiūlą, pajėgumų prieinamumą ir spot rinkos tarifus dešimtyje pagrindinių maršrutų: Lenkija–Vokietija, Vokietija–Beniliuksas, Vokietija–Prancūzija, Vokietija–Italija, Lenkija–Italija, Lenkija–Čekija, Lenkija–Beniliuksas, Prancūzija–Beniliuksas, Prancūzija–Ispanija ir Lenkija–Švedija. Duomenys gauti iš „Trans.eu” biržos.
Augimas plačiai paplitęs, svyravimai – saikingesnni
2025 metų antroje pusėje krovinių pasiūlymų skaičius lengvojo transporto segmente augo beveik visuotinai. Silpniausias mėnuo buvo rugpjūtis: iš 20 krypčių augimas fiksuotas 12, kritimas – 7, viena liko be pokyčių. Liepą ir gruodį pasiūlymų skaičius išaugo visomis analizuotomis kryptimis, rugsėjį – 17 iš 20. Net šešiose kryptyse augimas buvo fiksuojamas kiekvieną pusmečio mėnesį.
Palyginti su sunkiojo transporto segmentu, pokyčių kryptis buvo panaši, tačiau mastai – kukliau. Ten, kur FTL segmente pasiūlymų augimas dažnai viršydavo 30–40 procentų per metus, lengvajame transporte jis dažniausiai teliko 10–20 procentų ribose. Kritimai pasitaikydavo rečiau ir paprastai buvo vienženkliai.
Teodoras Kula, „SIS Trans” generalinis vadovas ir PSML valdybos narys, aiškina, kad tai lemia paties segmento specifika:
„Komercinių lengvųjų automobilių rinka jau seniai gyvuoja tarsi šiek tiek atskirai nuo klasikinio FTL ar šaldytuvų. Čia dominuoja spot ir ekspresinis transportas, kuris vadovaujasi visai kita logika nei ilgalaikiai kontraktai. Šio segmento reakcija į globalius paklausos pokyčius dažnai būna greitesnė ir kartais juda net priešinga kryptimi nei sunkiajame transporte.”
Prie pasiūlymų augimo ženkliai prisideda ir sparčiai besiplečianti el. prekyba.
„Nuolatinis e. prekybos augimas Europoje tiesiogiai didina ekspresinių ir ad hoc pristatymų paklausą. Mikroautobusas šiandien yra paprasčiausias ir greičiausias įrankis tokiems užsakymams įvykdyti”, – sako jis.
Dawidas Wardinas, „Interlogis” verslo plėtros direktorius, pritaria: „Šis segmentas atliepia realius e. prekybos rinkos poreikius – trumpus pristatymo terminus, mažas siuntas ir greitą pajėgumų pritaikymą. Mikroautobusas šiandien pirmiausia perka laiką ir lankstumą.”
Ruduo atnešė aktyvumo nuosmukį
Vežėjų aktyvumas, matuojamas paieškų skaičiumi, antroje pusėje buvo mažesnis nei prieš metus, nepaisant augančio pasiūlymų kiekio. Nuo liepos iki spalio aktyvumas smuko, o metų pabaigoje – ryškiai atsitieso.
Jacekas Karczas, Europos kelių transporto instituto (EITD) strateginis patarėjas, ragina šiuos duomenis vertinti atsargiai:
„Tokie aktyvumo kritimai per metus gali atspindėti elgsenos pokytį – pavyzdžiui, perėjimą prie nuolatinių kontraktų arba kitokį užsakymų gavimo modelį. Todėl spalio rodiklius reikėtų vertinti su tam tikra išlyga.”
D. Wardinas rudeninį aktyvumo sumažėjimą aiškina sezoniniais veiksniais, o ne struktūrine problema.
„Rugsėjis ir spalis dažnai būna savotiška tyla prieš piko sezoną – sprendimų atidėliojimo po atostogų ir prieš ketvirtąjį ketvirtį efektas.”
Lapkritį paieškų augimas fiksuotas beveik visomis kryptimis, gruodį – irgi beveik visomis. Wardin taip pat pažymi, kad pajėgumų trūkumas lengvajame transporte tradiciškai mažesnis nei sunkiajame.
„Įeiti į rinką lengviau, todėl pasiūla greičiau reaguoja į paklausos pokyčius.”
Tarifai auga, tačiau tempas lėtėja
Frachto tarifai 2025 metų antroje pusėje augo visuose segmentuose, tačiau tolygiausiai – būtent lengvajame transporte. Iš 20 analizuotų maršrutų kritimų užfiksuota vos keturis kartus: rugpjūtį kryptimi Švedija–Lenkija, lapkritį ir gruodį priešinga kryptimi bei gruodį maršrute Lenkija–Italija. Trijose kryptyse kainos laikėsi praėjusių metų lygyje.
Nors augimas buvo plačiai paplitęs, jo mastas išliko nuosaikus. Po liepos – kai daugelio maršrutų tarifai pakilo daugiau nei 10 procentų – kiti mėnesiai dažniausiai atnešė apie 5 procentų didinimus.
Kula atkreipia dėmesį, kad vienas svarbių veiksnių, ribojančių mikroautobusų prieinamumą, yra artėjantys reguliaciniai pokyčiai, susiję su tachografais:
„Vis dažniau girdėti, kad dalis tarptautinių pervežimų mikroautobusais pradeda prarasti ekonominę prasmę. Rezultatas – realus prieinamumo sumažėjimas: dalis įmonių pasitraukia iš atskirų maršrutų, kitos – iš viso segmento. Rinką papildomai paveikė finansinių sunkumų banga ir smulkių vežėjų bankrotai, kurie šiame segmente dominuoja.”
Sumažėjus prieinamų transporto priemonių skaičiui, rinka reaguoja greitai.
„Ypač piko paklausos momentais tarifas pakyla labai operatyviai. Todėl, nepaisant sudėtingos aplinkos, daugelyje krypčių kainos išlaikė augimo tendenciją”, – sako Kula.
Ilgesnėje perspektyvoje reguliacinis spaudimas gali pakeisti ir parko struktūrą.
„Vis dažniau perkant naują transporto priemonę laimi sunkesnė, universalesnė – vadinamoji solo. Tai dar nėra masinis judėjimas, tačiau tendencija matoma ir gali stiprėti”, – vertina jis.
Papildomą reguliacinį spaudimą vežėjų sąnaudoms ateityje gali sukelti ir ES kelių mokesčių direktyva.
