Gaminamas iš atliekų, kurių perdirbimo įmonės nenori priimti – užterštų maisto likučiais ar riebalais, daugialypių medžiagų. Tačiau tai yra įprastinio benzino pakaitalas, kuris leis automobiliui važiuoti. Be to, lenkų mokslininkai sugebėjo sukurti itin ekonomišką ir efektyvią gamybos formą – iš kilogramo atliekų gaunamas litras kuro!
“Lenkijos šiaurėje statoma pirmoji gamykla, kuriai tiekiame technologijas ir įrangą, todėl galės pradėti gaminti šį kurą”, – sako Adomas Handerekas (Adam Hańderek), unikalios technologijos kūrėjas ir „Handerek Technologies“ įkūrėjas.
Handerekas nenori atskleisti tikslios vietos ar investuotojo pavadinimo. Tačiau jis užtikrina, kad ši įmonė galės pagaminti 10 tūkst. tonų kuro per metus. Tikimasi, kad gamyba prasidės kitų metų pirmąjį ketvirtį.
Tai ne tik gera valia
Handerekas daro prielaidą, kad kitais metais degalinėse pasirodys benzinas, kurio sudėtyje bus atliekų.
“Mūsų kuras bus naudojamas tik kaip papildomas esamo kuro komponentas. Nėra tikimybės, kad jis veiktų atskirai, tik todėl, kad šiukšlių tiesiog nepakanka. Kiekis, kurį galime pagaminti Lenkijoje iš vietinių buitinių atliekų, tai maždaug 3 proc. visos degalų rinkos”, – paaiškina.
Nepaisant to, susidomėjimas atradimu yra labai didelis. Pasak Adomą Handereką, ypatingai tuo domisi aviacijos pramonė, kuriai svarbu, kad kure būtų elementų, leidžiančių sumažinti išmetamo CO2 kiekį. Tai ne tik gera valia. Tai taip pat yra atsakas į teisės aktų reikalavimus. Europos Sąjunga mažina priimtinus CO2 emisijos standartus, o Direktyvoje dėl atsinaujinančių energijos šaltinių (vadinama „Red 2“) didinama biokuro dalis transporto rinkoje.
Be to, pagal ES strategiją dėl plastikų uždaroje grandinėje, iki 2030 m. visos plastikinės pakuotės turi būti perdirbamos.
Visa tai lemia palankias sąlygas tokioms investicijoms, kaip ši.
“Direktyvoje atsirado vieta kurui iš dirbtinių medžiagų, kuris buvo įtrauktas į sintetinius kurus ir dėl ekologiškos naudos tapo lygiavertis biokurui. Dabar tik laukiame šių sprendimų pritaikymo prie Lenkijos įstatymų”, – pripažįsta Adomas Handerekas.
Kuras iš… maišelių ir pieno pakuočių
Lenkijos technologija domisi įmonės iš Vokietijos, Prancūzijos, Olandijos ir JAV. Taip pat buvo paklausimų iš Afrikos. Nenuostabu. Vieno litro kuro komponento gamybos sąnaudos sudaro apie 20 ct. Tačiau labiausiai technologija susidomėjo Lietuva. Lietuviškos Įmonės planuoja statyti mūsų šalyje iš atliekų kurą gaminančias įmones. Deja, kol kas nežinoma, kas tuo susidomėjo ir kur gamyklos bus įkurtos.
“Aišku tai šiam momentui, kai atliekos kaupiasi Europoje ir visame pasaulyje – net jūroje, o jų pačių gamintojai ieško įmonės, kuri jas perimtų ir perdarytų”, – pažymi ekspertas.
Ir kaupiasi todėl, kad jos netinkamos perdirbimui.
“Kalbame apie tris plastikų rūšis: polietileną, polipropileną ir polistireną. Jie sudaro nuo 13 iki 15 proc. komunalinių atliekų. Jie yra plastikiniuose maišeliuose, puodeliuose ir plastikiniuose buteliuose, pieno arba grietinės pakuotėse, traškučių pakuotėse…”, – sako Handerekas.
Perdirbimo įmonės nenori perdirbti tokių atliekų, nes jos yra užterštos, arba tai daugialypės medžiagos, kas komplikuoja jų perdirbimą arba jis tampa neekonomiškas. Tuo tarpu, kaip apskaičiavo Handerekas, polietilenas ir polipropilenas sudaro beveik 50 proc. visame pasaulyje gaminamo plastiko.
“Paaiškėjo, kad paprastu būdu galime paversti jį kuru”, – priduria jis.
Nėra šeichais, bet…
Kaip pripažįsta ekspertas, technologija yra paprasta ir žinoma nuo XX amžiaus 5-o dešimtmečio.
“Plastiko grandinės sudarytos iš kelių dešimčių tūkstančių anglies atomų. Jei tokios grandines supjaustysime į trumpesnius gabalus, pvz., į nuo 5 iki 20 anglies atomų ilgio atkarpas, susiduriame su skystojo kuro frakcijomis. Tai pavyko jau daugeliui prieš mus. Svarbu, kad šio proceso atlikimas būtų paprasčiausiai ekonomiškai pagrįstas, o gaminių kokybė atitiktų tą iš naftos perdirbimo gamyklos”, – aiškina jis.
Lenkijos ekspertams pavyko. Tarp kitko dėl to, kad netrukdo jiems minėti nešvarumai, nereikia naudoti vandens, kad išplauti atliekas.
“Žinoma, suprantame, kad nesame degalų pramonės šeichais. Net jei perdirbtumėm visas pasaulio atliekas, patenkintumėm maždaug 3 proc. paklausos. Esame įmone užsiimančia aplinkos apsauga, ir radome būdą atsikratyti atliekų, kad tai būtų naudinga tiek įmonėms, tiek klientams, tai labai svarbus išradimai visam pasauliui” – apibendrina.
Pixabay/RitaE/public domain nuotr.