Naujasis įrenginys sukurtas įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Išmani 5G palydoviniu ryšiu pagrįsta globalaus sekimo sistema (i5GloSis)“. Projekto partneriai siekė sukurti kompaktišką, ilgai be papildomos priežiūros veikiantį sekiklį, tinkamą naudoti tarptautinėje rinkoje.
Sprendimas skirtas tokiam turtui kaip nuomojami automobiliai, priekabos, konteineriai, kroviniai ar specialioji technika. Ilgas baterijos veikimo laikas ypač aktualus tais atvejais, kai objektą reguliariai pasiekti ir prižiūrėti sudėtinga arba brangu.
Kauno technologijos universiteto (KTU) nuotr.
Duomenis gali perduoti ir per palydovą
Įprasti GPS sekimo įrenginiai dažniausiai remiasi antžeminiais mobiliojo ryšio tinklais. Transporto priemonei ar kitam sekamam objektui patekus už jų aprėpties ribų, duomenų perdavimas gali nutrūkti.
Naujajame įrenginyje numatyta galimybė tokiais atvejais pasitelkti palydovinį ryšį. „Ruptela“ projektų vadovo Edvino Giniočio teigimu, būtent galimybė palaikyti ryšį ten, kur įprasti sekimo sprendimai jo nebeturi, yra vienas svarbiausių kuriamo produkto pranašumų.
Kai įrenginys neberanda antžeminio mobiliojo ryšio tinklo, jis gali perduoti buvimo vietos informaciją per palydovinį ryšį. Taip užtikrinamas sekimo tęstinumas net ir atokiausiose vietovėse ar atviroje jūroje“, – sako „Telia“ Daiktų interneto produktų vadovas Ruslanas Sindikevičius.
Pasak jo, duomenims perduoti naudojamas pasaulinis mobiliojo ryšio tinklas su devyniais regioniniais prisijungimo taškais. Įrenginio kelis kartus per dieną siunčiama informacija į internetą patenka per artimiausią regioninį tašką, todėl siekiama sumažinti duomenų perdavimo delsą ir užtikrinti stabilesnį veikimą sekikliui judant tarp skirtingų valstybių.
Vienas pagrindinių uždavinių – mažos energijos sąnaudos
Kuriant sekiklį daug dėmesio skirta energijos vartojimui. Kadangi įrenginys turi ilgai veikti autonomiškai, jo ryšio protokolai ir algoritmai turėjo būti pritaikyti taip, kad baterijos energija būtų naudojama kuo taupiau.
KTU Informatikos fakulteto profesorius dr. Agnius Liutkevičius teigia, kad universiteto mokslininkai sukūrė energijos sąnaudų vertinimo modelius ir modeliavimo metodiką, leidžiančią skirtingus įrenginio veikimo scenarijus įvertinti dar iki fizinio prototipo pagaminimo.
Universiteto mokslininkai padėjo patobulinti įrenginio algoritmus ir ryšio protokolus, kad jie sunaudotų kuo mažiau energijos. Tam sukurta modeliavimo metodika leidžia išbandyti skirtingus veikimo scenarijus dar neturint fizinio prototipo. Tai padeda greičiau rasti optimalų sprendimą, sumažinti kūrimo kaštus ir sutrumpinti testavimo laiką“, – sako A. Liutkevičius.
Kūrėjų teigimu, priklausomai nuo naudojimo scenarijaus įrenginio baterija gali veikti iki trejų metų. Toks veikimo laikas svarbus logistikoje ar įrangos nuomos versle, kur sekami objektai gali ilgą laiką būti nutolę nuo įmonės infrastruktūros.
Taikosi į tarptautinę rinką
Partneriai nurodo, kad į delną telpantis įrenginys palaiko šiuolaikines vietos nustatymo ir duomenų perdavimo technologijas, yra atsparus aplinkos poveikiui ir gali būti montuojamas ant skirtingų paviršių.
A. Liutkevičiaus vertinimu, projektas taip pat parodo, kaip universitetuose kuriami mokslinių tyrimų metodai gali būti pritaikomi komerciniams technologijų produktams.
Sukurtas sprendimas parodo, kaip mokslinių tyrimų rezultatai gali būti sėkmingai pritaikomi vystant pažangius ir konkurencingus produktus tarptautinei rinkai“, – teigia profesorius.
Tokio tipo sprendimų paklausą didina transporto ir logistikos sektoriaus poreikis nuolat žinoti brangaus turto buvimo vietą. Palydovinio ryšio integracija išplečia sekimo galimybes regionuose, kuriuose mobiliojo ryšio infrastruktūra reta, taip pat jūrose ar kitose teritorijose už antžeminių tinklų aprėpties ribų.
Projekto partnerių teigimu, sukurtas sekiklis jau yra prieinamas tarptautinėje rinkoje.
