Statistikos departamentas, remdamasis muitinės deklaracijų, Intrastato ataskaitų ir PVM deklaracijų duomenimis praneša, kad kovo mėn. eksportuota už 2,2 mlrd. Eur, importuota – 2,5 mlrd Eur vertės prekių. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 1,3 mlrd Eur.
Padidėjęs importas ir eksportas
Kovo mėnesį, lyginant su praėjusiu mėnesiu, eksportas padidėjo 12,6 proc., o importas – virš 10 proc. Išaugo šių prekių eksportas:
- mašinų ir mechaninių įrenginių bei jų dalių (20 proc.);
- baldų (18,7 proc.);
- antžeminių transporto priemonių (28,3 proc.);
Importo padidėjimą lėmė žemiau išvardintų prekių importas:
- mašinų ir mechaninių įrenginių bei jų dalių (35 proc.);
- antžeminių transporto priemonių (23,9 proc.);
- chemijos produktų (2,5 karto);
Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo virš 19 proc., importas – 18,8 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 8,4 proc.
Nerijus Černiauskas, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas, pasakoja, kad dalį šito prieaugio paaiškina vien kainų judėjimai.
Augimas rinkoje yra išties didelis. Pusę šito prieaugio paaiškina vien tik kainų judėjimai, pavyzdžiui naftos, žemės ūkio ir maisto produktų”, – pasakoja N. Černiauskas.
Nemažą įtaką eksporto padidėjimui turi ir reeksportas, kuris šiais metais padidėjo, ypač į Rusiją.
“Jei pusę šito prieaugio paaiškina kainų judėjimai, tai ketvirtadalį – reeksportas, kuris padidėjo ypač į Rusiją ir NVS šalis, pvz. Baltarusiją. Bendras Rusijos importas padidėjo trečdaliu, sustiprėjo rublis. Tai padidino Rusijos perkamąją galią ir leido daugiau importuoti”, – aiškina Nerijus Černiauskas, pridurdamas, kad Lietuvos reeksportas keliauja taip pat ir į Euro zoną. “Tai prasidėjo dar praėjusiais metais, kai vežėjai po sankcijų nukreipė savo dėmesį į vakarus ir ten pradėjo plėsti savo transporto tinklą”, – priduria ekspertas.
2017 m. I ketv., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2016 m, eksportas padidėjo 17,4 proc., importas – 21 proc. Išaugo mašinų ir mechaninių įrenginių bei jų dalių, elektros įrangos, baldų, chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos eksportas. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 17 proc.
Kur daugiausiai veža Lietuvos vežėjai?
Pasak Lietuvos banko eksperto Nerijaus Černiausko, praėjusiais metais ir šių metų pradžioje Lietuvos vežėjai labai daug vežė į Švediją, Lenkiją ir Vokietiją.
“Šiais metais šiomis kryptimis augimas buvo labai spartus. Tai labai stiprios Europos Sąjungos rinkos, jų perkamoji galia kasmet auga”, – aiškina ekonomistas.
Iš ne ES rinkų Lietuviai šiais metais taip pat daugiau vežė į Norvegiją, JAV, Ukrainą ir į kitas rinkas.
“Taip pat po truputį matome didėjimą į tolimas rinkas – Kiniją, Pietų Korėją, Japoniją. Kol kas šios rinkos iš viso 20 proc. importo ir eksporto augimo paaiškina tik 0,6 proc. punktus, tačiau tos tolimos rinkos yra Lietuvai vis reikšmingesnės”, – konstatuoja ekspertas.
Kur daugiausiai eksportavo ir importavo Lietuva 2017 m.?
Šių metų I ketv. Lietuva daugiausiai eksportavo į Rusiją (12,8 proc.), Latviją (9,5 proc.), Lenkiją (9 proc.) ir Vokietiją (7,5 proc.), o importavo taip pat iš Rusijos (14,3 proc.), Vokietijos (11,9 proc.), Lenkijos (10,4 proc.) ir Latvijos (7,4 proc.).
Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Vokietiją (9,5 proc.), Lenkiją (9,3 proc.), Jungtines Valstijas (8,6 proc.), Švediją (7,7 proc.), Latviją (7 proc.).
Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų bei tabako, chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos.
