2005 m. Lietuvos Vyriausybė patvirtino ilgalaikę šalies transporto sistemos plėtros strategiją, kuri turėtų būti įgyvendinta iki 2025 m. Joje atsižvelgta į Lietuvos ekonominės plėtros planus ir ES transporto sektoriaus plėtros tendencijas. „Transporto tinklai Europoje, kaip ir kituose žemynuose, skatina bendros rinkos arterijos ar net ekonomikos konkurencingumą“, – pažymima Strategijos įžangoje.
Dokumente numatoma iki 2025 m. šalyje sukurti modernią daugiarūšio transporto sistemą, kuri savo techniniais parametrais, saugumu ir paslaugų kokybe atitiktų ES senbuvių lygį. Taip pat akcentuojamos kelių eismo saugumo ir aplinkosaugos problemos, kurių daugumos neįmanoma išspręsti be transporto infrastruktūros modernizavimo ir plėtros.
Kaip įgyvendinami planai
Įgyvendinant šią strategiją jau nuveikta labai daug darbų, ir jie nesibaigia.
1. Keliai. Šiuo metu vyksta didžiausio per visą Lietuvos nepriklausomybės istoriją kelių tiesimo projekto šalyje darbai. Tai – kelio E67 („Via Baltica“) paskutinės atkarpos nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos, kurios ilgis apie 40 kilometrų, rekonstrukcija. Ambicingą projektą sudaro trys tunelinės sankryžos, trys tunelinės sankryžos su gyvūnais, du viadukai ir 82 metrų ilgio žaliasis tiltas gyvūnų migracijai (pirmasis šalyje), dešimt žiedinių sankryžų, apie 15 km jungiamųjų kelių ir 5 km ilgio akustinė siena.
2. Logistika. Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje netrukus bus baigtas statyti 22 tūkst. m2 logistikos centras, kurio vertė – 40 mln. eurų. Jo išskirtinis bruožas – jo energijos suvartojimo klasė bus A++, t. y. 38 proc. mažesnė už Lietuvoje nustatytą vertę, taikomą beveik nulinės energijos suvartojimo klasės pastatams. Tai vienas iš daugelio pastaraisiais metais pastatytų logistikos centrų.
3. Infrastruktūra. Kuriama ekologiškų autobusų ir sunkvežimių (M2, M3, N2, N3 klasių) infrastruktūra. Iki 2025 m. pabaigos pagrindiniuose šalies keliuose iš viso turi atsirasti 300 didelės (49-149 kW) ir itin didelės galios (>149 kW) įkrovimo stotelių. Tam bus skirta 12,5 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo fondo. Įkrovimo stotelių tinklas bus didžiausias tokio pobūdžio tinklas Baltijos šalyse. Tai yra strateginė investicija, nes elektra varomų sunkvežimių plitimą riboja ne tik didelė jų kaina, bet ir nepakankamai išvystyta infrastruktūra. Tolimus maršrutus tenka planuoti atsižvelgiant ne į maksimalų efektyvumą, bet į tai, ar pakeliui yra įkrovimo stotelių. Konsultacinės bendrovės “PwC” ekspertai mano, kad iki 2030 m. kas trečias sunkvežimis pasaulyje bus elektrinis, o iki 2035 m. jų dalis sieks 70 proc. Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, jau 2025 m. Europoje bus naudojama 40 tūkst. sunkiasvorių elektrinių sunkvežimių.
4. Prieiga prie informacijos. Įgyvendinant iniciatyvą „Via Baltica“, sukurtas interaktyvus portalas „Eismoinfo“, kuriame galima rasti realiuoju laiku pateikiamą informaciją apie kelių priežiūrą, dangos būklę, avaringus ruožus, eismo intensyvumą, mokamus kelius ir kt.
Lietuva – svarbus Europos transporto centras
Sakydami, kad Lietuva yra viena iš ES lyderių krovinių vežimo srityje, remiamės šiais faktais.
Lietuvos transporto ir logistikos sektorius 2023 metais augo ir sugeneravo 18,8 mlrd. eurų pajamų. Investicijos į transporto paslaugų eksporto sektorių iki 2022 metų išaugo trečdaliu ir sudarė 1,62 mlrd. O krovinių gabenimo keliais apimtys išaugo 20 proc., iki 120 mln.tonų.
2023 m. bendra krovinių vežimo kelių transportu apimtis sumažėjo 20 ES šalių, o labiausiai – Portugalijoje (-16,4 proc.), Slovakijoje (-16,2 proc.) ir Švedijoje (-11,5 proc.). Likusiose 6 šalyse užfiksuotas augimas, o didžiausias augimas – Lietuvoje (+17,3 proc.). Antroje vietoje – Danija (+8,2 proc.).
2021-22 m. Lietuvos tarptautinio transporto dalis bendrame pervežimų kiekyje yra didžiausia – 93,3 proc. ir 94,1 proc. Lietuva taip pat pirmauja Europoje pagal tolimojo krovinių gabenimo per 1000 km apimtis – 50,9 proc.
Nustatomas vidutinis atstumas, kurį nuvažiuoja viena krovinio tona. Jis priklauso nuo šalies dydžio ir jai tenkančios tarptautinio transporto srauto dalies. Lietuva pirmauja pagal visų rūšių transportą (įskaitant vidaus transportą) – 533,7 km. Kartu vidutinis tarptautinių pervežimų atstumas buvo 991,7 km.
Įdomu tai, kad 2022 m. ES 20,2 proc. viso nuvažiuoto atstumo teko tuštiems sunkvežimiams. Tai reiškia, kad kas penktu atveju sunkvežimis važiavo be krovinio, neradęs transporto užsakymo reikiama kryptimi. Tačiau net ir čia Lietuva pirmauja: mūsų rodiklis siekė 14,6 proc., o tai yra gerokai mažiau nei Europos transporto lyderių: Lenkija – 22,5, Vokietija – 22,7. Ir apskritai tai yra vienas geriausių rodiklių: mažesnis skaičius yra tik Belgijoje ir Danijoje (atitinkamai 10,9 proc. ir 8,7 proc.).
„Gurtam“ pranešimas spaudai
