Nors prekyba internetu Lietuvoje kol kas sudaro gana menką visos mažmeninės prekybos dalį, pastaruoju metu ji sparčiai auga ir per artimiausius metus greičiausiai priartės prie 5 proc. dalies. „Eurostat“ duomenimis, 44 proc. interneto vartotojų Lietuvoje prekes pirko internetu. Kaip rodo užsienio šalių patirtis, internetinės prekybos mastui pasiekus šią ribą, ima mažėti fiziniai prekybos plotai
Apie tai pasakoja komercinio banko „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas Antanas Sagatauskas.
Internetu perka kas trečias Lietuvis
Pasak eksperto, Europos Sąjungos (ES) šalyse prekybos internetu dalis 2016 m. sudarė 9,4 proc. visos mažmeninės prekybos. Palyginus su ankstesniais metais, internetinė prekyba augo apie 11 proc., o prekybos plotai susitraukė apie 1,5 procento. Dar ryškesni pokyčiai fiksuoti tose šalyse, kuriose internetinė prekyba sudaro jau palyginti nemažą visos mažmeninės prekybos dalį.
„Viena tokių šalių – Jungtinė Karalystė. Šios šalies mažmeninėje rinkoje prekybos internetu dalis siekia apie 17 proc. ir sparčiai auga toliau. Tuo metu prekybos plotai čia per praėjusius metus sumažėjo daugiau kaip 4 procentais“, – teigia A. Sagatauskas.
Lietuvoje prekybos internetu dalis sudaranti dar palyginti mažą dalį visos mažmeninės prekybos – per 2016 m. ji siekė apie 3,5 procento. Eurobarometro tyrimas rodo, kad internetu Lietuvoje bent kartą pirko kas trečias šalies gyventojas, tuo metu ES tą vidutiniškai yra daręs kas antras vartotojas.
Parduotuvės – gerai, tačiau internetinės geresnės
Pasak „Swedbank“ eksperto, šiuo metu didesnė dalis lietuvių vis dar mėgsta lankytis fizinėse parduotuvėse, o prekybos internetu mastas yra per mažas, kad turėtų realios įtakos tradicinių prekybos plotų mažėjimui.
Kaip teigia „Elektromarkt” komercijos vadovas Vitalijus Tarasevič, “Lietuvos internetiniai pirkėjai yra konservatyvūs, tad ir jų pirkimo kelias kitoks”.
“Pirkėjas vis dar neaplenkia ir fizinės parduotuvės. Jam svarbu apžiūrėti norimą prekę iš visų pusių, ją išbandyti ir tik tuomet užsisakyti ją internetu. Taip pat vis daugėja atvejų, kai pirkėjas užsisako prekę internetinėje parduotuvėje, tačiau ją atsiima įprastoje parduotuvėje”, – pasakoja ekspertas.
Atskiro paminėjimo esą vertas Vilnius, kuriame tūkstančiui gyventojų tenkantis prekybos plotas (679 kv. m) šiuo metu yra pastebimai mažesnis negu Rygoje ar Taline (atitinkamai 998 kv. m ir 817 kv. m). Todėl ateityje dar galima bus išgirsti apie naujų prekybos centrų projektus Lietuvos sostinėje.
„Vis dėlto prognozuojama, kad mažmeninės prekybos mastas elektroniniais kanalais svarbią 5 proc. ribą Lietuvoje gali pasiekti jau kitų metų pradžioje“, – teigia A. Sagatauskas.
Jo teigimu, staigus prekybinių plotų sumažėjimas iš karto neįvyks, bet prekybos srityje turėtų išryškėti kelios reikšmingos tendencijos.
Visų pirma, per artimiausius 5 metus esą įsivyraus hibridinis prekybos modelis – vis daugiau prekybininkų savo prekes siūlys ir fizinėse parduotuvėse, ir internetu. Be to, jei šiuo metu didžiausia prekybos internetu dalis tenka elektronikos, knygų ir drabužių pardavimui, ateityje augs ir kitų prekių grupių dalis. Internetu vis daugiau bus parduodama ir įvairių paslaugų – nuo draudimo produktų iki poilsio kaimo turizmo sodyboje.
Laimės tik tie, kurie atsižvelgs į klientų patogumą
Pasak A. Sagatausko, kita tendencija – interneto pirkėjų simpatijas greičiau užkariaus tie prekybininkai, kurie siūlys ne tik konkurencingas kainas, bet ir patogų būdą apsipirkti, greitą pristatymą ar sklandų prekės grąžinimo procesą.
“Lietuvoje kuriasi vis daugiau elektroninių parduotuvių, taip pat atsiranda vis daugiau galimybių apsipirkti užsienio elektroninėse parduotuvėse – prekių įvairovė, draugiškesnės kainos, patogus apsipirkimas, galimybė rinktis prekės pristatymo būdą, sklandus prekių grąžinimo procesas skatina vartotojus pirkti vis daugiau ir dažniau”, – dienraščiui “Klaipėda” aiškina Gabrielius Bilevičius, „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims.
Tikėtina, kad didėjant gyventojų perkamajai galiai, keisis ir pačių vartotojų įpročiai. Jie bus labiau linkę taupyti savo laiką, neeikvoti jo rutininėms užduotims, ir teiks prioritetą geroms patirtims ir kokybiškam laisvalaikiui. Todėl tiems prekybininkams, kurie pavėluos atsižvelgti į pasikeitusius vartotojų poreikius, netolimoje ateityje gali prireikti ieškoti ne tik mažesnių prekybinių patalpų, bet ir naujų pajamų šaltinių.
Šaltinis: Eurostat, elta.lt, klaipeda.diena.lt
