Vokietijos laivų savininkė „Hapag-Lloyd“ įveda 1 tūkst. JAV dolerių papildomą mokestį už TEU (20 pėdų konteinerį) reisams į JAV rytinės pakrantės uostus. Darbo sutrikdymo priemoka taikoma visiems kroviniams, plaukiojantiems iš Šiaurės Europos, Viduržemio jūros, Afrikos, Artimųjų Rytų, Indijos, Okeanijos ir Pietų Amerikos uostų. Priemoka bus taikoma nuo 2024 m. spalio 18 d.
Naujausias Vokietijos laivybos bendrovės žingsnis yra atsakas į padėtį Rytų pakrantės uostuose, kuriems gresia streikas. Dėl ginčo su darbdaviais, priklausančiais Jungtinių Valstijų jūrų laivybos aljansui (USMX), dokininkai, kuriems atstovauja Tarptautinė ilgojo plaukiojimo jūroje asociacija (ILA), grasina nutraukti darbą dešimtyse Rytų pakrantės ir Meksikos įlankos uostų.
Ginčas susijęs su nauja uosto darbuotojų sutartimi. Be to, šių metų birželį derybos nutrūko dėl ILA kaltinimų, kad „Maersk“ viename iš savo uostų naudoja automatizuotus procesus. ILA vadovai grasina nuo šių metų spalio 1 d. streikuoti 45 tūkst. savo narių dešimtyse uostų. Be to, organizacija neseniai pagrasino sukurti pasaulinį profsąjungų bendradarbiavimą, kuris galėtų koordinuoti streikus ir priversti darbdavius daryti nuolaidas vienu metu keliose vietose vykstančiais protestais.
Ne tik „Hapag-Lloyd“
Bet kuriuo atveju „Hapag-Lloyd“ nėra vienintelis operatorius, nusprendęs įvesti papildomus jūrų frachto mokesčius. Rugsėjo pradžioje didžiausia pasaulyje laivybos bendrovė MSC paskelbė, kad nuo spalio 1 d. kelionėms iš Europos į rytinius JAV ir Meksikos įlankos uostus įvedė papildomą 1 tūkst. JAV dolerių už TEU ir 1,5 tūkst. JAV dolerių už 40 pėdų konteinerį mokestį.
Trečioji pagal dydį bendrovė CMA CGM nuo spalio 11 d. ims papildomą 1,5 tūkst. JAV dolerių už TEU mokestį už importą į streiko zonoje esančius uostus ir 800 JAV dolerių už TEU bei 1 tūkst. JAV dolerių už 40 pėdų konteinerį už eksportą iš šių uostų.
Los Andželas jau gauna naudos
Nors streikas dar neprasidėjo, vien jo grėsmė jau daro poveikį tiekimo grandinėms. Akivaizdu, kad laivų savininkai iš streiko grėsmę patiriančių JAV rytų ir pietų uostų persikelia į Vakarų pakrantės uostus.
Kaip pranešė Los Andželo uostas, rugpjūtį Angelų miesto uoste buvo perkrauta 960 tūkst. TEU – tai geriausias rezultatas nuo pandemijos pakilimo laikų. Palyginti su praėjusiais metais, šis rodiklis pagerėjo 16 proc. Pavyzdžiui, Europos uostų veiklos rezultatai pirmąjį pusmetį buvo panašūs į praėjusių metų rezultatus. Los Andželo-Long Bičo uostas po aštuonių šių metų mėnesių jau perkrovė daugiau krovinių nei per visus 2023 m. Vienas iš veiksnių – padidėjęs vartojimas JAV, tačiau prie padidėjusio krovinių kiekio Los Andžele prisidėjo ir tai, kad nuo birželio mėn. palaipsniui buvo nukreipiami kroviniai iš šalies rytuose esančių uostų.
Pasekmės horizonte
Laivybos ekspertas Larsas Jensenas, kurį cituoja portalas „Loadstar“, teigia, kad jei streikas įvyks, jo poveikis bus juntamas ne iš karto. Jis mano, kad jei laivas atplauks į rytinės pakrantės uostą ir jame įstrigs, konteinerių, kurie paprastai turėtų grįžti, trūkumas Azijoje bus juntamas maždaug po penkių-septynių savaičių. O užsitęsęs streikas gali realiai pakenkti konteinerių tiekimui Kinijos Naujiesiems metams vasarį.
Kiti ekspertai tikisi katastrofiškesnių rezultatų.
„Susiduriame su tikru kataklizmu – sutrikimai Raudonojoje jūroje neleidžia normaliai naudotis Sueco kanalu, Panamos kanalas veikia mažesniu pajėgumu, o ILA streikas praktiškai atjungs pagrindines pasaulinės prekybos arterijas“, – elektroniniame laiške trans.iNFO komentavo Mike’as DeAngelis, „FourKites“ tarptautinių sprendimų vadovas.
DeAngelis mano, kad nors Kanados ir Vakarų pakrantės uostai perims dalį krovinių iš Rytų, jie nepajėgs jų visų priimti.
„FourKites“ ekspertas teigia, kad dėl krovinių antplūdžio net ir pasibaigus streikui, kroviniai gali vėluoti kelias savaites ar net mėnesius. „Tai gali turėti įtakos jūrų transporto tendencijoms iki pat 2025 m. Streikas gali smarkiai smogti importuotojams sezono įkarštyje, taip pat ir žaliavų atsargoms, kurios turės įtakos gamybai.“
DeAngelis teigia, kad streikas gali ypač smarkiai paveikti žemės ūkio ir automobilių sektorius. Nukentėti gali JAV maisto produktų eksportuotojai, bet taip pat ir šalys, kurios priklauso nuo JAV produktų importo. „FourKites“ ekspertas baiminasi, kad automobilių sektoriuje dėl tiekimo grandinių sutrikimo sumažės gamyba.