AdobeStock/hedgehog94 nuotr.

Migracijos departamentas apsunkina transporto įmonių pastangas įdarbinti darbuotojus iš trečiųjų šalių? Vežėjai nepatenkinti

Lietuvos transporto sektorius šiuo metu įdarbina apie 70 tūkst. žmonių ir poreikis kvalifikuotai darbo jėgai nuolat auga. Nepaisant to, transporto įmonės skundžiasi dėl Migracijos departamento veiklos trūkumų, kurie - jų teigimu - apsunkina verslininkų pastangas įdarbinti darbuotojus iš trečiųjų šalių, taip stabdydami verslo plėtrą ir mažindami konkurencingumą.

Vidutinis skaitymo laikas 4 minutės

Neseniai vežėjo „HQDS“ laimėtos 32 bylos prieš Migracijos departamentą tiek pirmos instancijos, tiek ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme atskleidžia gilumines sistemos problemas. Bylose priteista virš 10 tūkst. Eur bylinėjimosi išlaidų, o tai, įmonės nuomone rodo, ne tik teisinės sistemos, bet ir viso valstybinio aparato neveiklumą. 

„HQDS“ advokato Karolio Gudo teigimu, visos pastangos spręsti problemas taikiai ir sumažinti administracinę naštą buvo nuolat ignoruojamos. Įmonė reguliariai kreipėsi į Migracijos departamentą dėl vilkinamų leidimų išdavimo, teikė oficialius prašymus ir bandė inicijuoti dialogą, siekdama supaprastinti biurokratines procedūras. 

„Taip pat buvo siūloma sumažinti betikslių teisminių procesų kiekį, vykdyti mediaciją ir bendradarbiauti sprendžiant aktualias problemas, tačiau departamentas į šiuos siūlymus nereagavo arba juos atmetė“, – rašoma įmonės pranešime spaudai. „HQDS“ teigimu, dėl šios priežasties įmonė buvo priversta imtis teisinių veiksmų, kad apgintų savo teisėtus interesus ir išspręstų susidariusią situaciją.

Seimo kontrolieriai, reaguodami į skundus, taip pat ne kartą kreipėsi į Migracijos departamentą ir Vidaus reikalų ministeriją, pabrėždami būtinybę efektyviau vykdyti savo funkcijas ir laikytis teisės aktų. Migracijos departamentas tik „paviršutiniškai atsižvelgė į Seimo kontrolierių įstaigos raginimus spręsti susiklosčiusią situaciją“, – teigia bendrovė.

„Dėl Migracijos departamento neveiksmingumo darbuotojai negali pradėti darbo, yra priversti gyventi teisiniame neapibrėžtume, o tai sukelia didelius trikdžius ir finansinius nuostolius. Įmonė turi papildomai investuoti į teisines paslaugas, kad apsigintų teisme ir užtikrintų savo darbuotojų teises“, – sako K.Gudas.

Laimonas Buraitis, „HQDS“ vadovas taip pat pabrėžia, kad tokie vilkinimai kelia stresą vežėjo darbuotojams iš trečiųjų šalių, ypač ukrainiečiams, kurie dažnai susiduria su nesaugumo jausmu dėl savo teisinio statuso Lietuvoje. 

„Mūsų darbuotojai, atvykę dirbti į Lietuvą, tikisi stabilumo ir teisinio aiškumo. Tačiau dėl nuolatinių vėlavimų jie patiria didelį stresą, kas neigiamai veikia jų darbo efektyvumą ir bendrą nuotaiką“, – teigia L. Buraitis.

Vilkina leidimų išdavimą

„HQDS“ teigimu, vežėjai neretai priklauso nuo darbuotojų iš užsienio šalių, tačiau „leidimų išdavimas smarkiai vėluoja“, o tai „kelia didelius trikdžius“.

„Leidimų išdavimas atskirais atvejais trunka 4 – 6 mėnesius. Migracijos departamentas viešai skundžiasi dėl per didelės darbo apimties bei biurokratinių procedūrų sudėtingumo, tačiau vietoj to, kad efektyvintų savo veiklą ar sumažintų administracinę naštą, dažnai vilkina leidimų išdavimą ir veliasi į teisinius ginčus“, – teigia bendrovė. 

​Advokatas K. Gudas pastebi: „Nors šiuo metu pareikšti žalos ieškiniai prieš Migracijos departamentą, net ir į juos departamentas vėluoja pateikti atsiliepimus, nesilaiko teisės aktų nustatytų terminų“.

Trukdo vežėjams vykdyti veiklą

Nuo 2024 m. liepos 1 d., įsigaliojus naujiems teisės aktams, Ukrainos piliečiai, norintys dirbti Lietuvoje, turi gauti laikinojo gyvenimo leidimą

„Tai ypač apsunkina situaciją, kadangi be šio leidimo jie negali legaliai dirbti Lietuvoje​”, – teigiama įmonės pranešime.

L. Buraitis pasakojo, kad jo vadovaujama įmonė susidūrė su situacija, kai Migracijos departamentas „neteisėtai atsisakė išduoti leidimus laikinai gyventi Ukrainos piliečiams“​​.

„Šie darbuotojai ne tik padeda mūsų įmonėms išgyventi darbo jėgos trūkumą, bet ir prisideda prie Lietuvos ekonomikos augimo. Liūdina, kad valstybė ne tik neturi vizijos kaip spręsti darbuotojų trūkumo problemą,  o tuo tarpu neretai pertekliniu reglamentavimu, jo nepalankiu interpretavimu trukdo Lietuvos įmonėms sklandžiai vykdyti savo veiklą ar ją plėtoti“ – dėsto L. Buraitis.

Paantraštės