A. Vaiciukevičiūtė Transporto inovacijų asociacijos (TIA) renginyje sakė, kad viso plataus transporto sektoriaus „lyderis“ pagal sukeliamą taršą yra būtent kelių transportas. Dėl šios priežasties ne tik daug kalbama apie dekarbonizaciją ir tvarumą kelių transporto srityje, bet jau ne vienerius metus Lietuvoje imamasi konkrečių veiksmų.
„Kelios pagrindinių priemonių transporto sektoriaus taršos mažinimui – šio sektoriaus elektrifikacija ir kitų alternatyviųjų degalų naudojimo skatinimas. Džiugina tai, kad keičiamės kaip visuomenė – vis daugiau verslų tampa socialiai atsakingi ir patys jau daro reikšmingus žingsnius kelionėje aplinkai draugiško transporto link. Verslai supranta, kad transporto sektoriaus transformacija juos palies – jeigu dar nepalietė – ir tik laiko klausimas, kada šis procesas įgaus dar didesnį pagreitį, todėl racionalu tam ruoštis iš anksto“, – renginyje „Tvarumo ir dekarbonizacijos iššūkiai logistikoje“ sakė susisiekimo viceministrė A. Vaiciukevičiūtė.
A. Vaiciukevičiūtė pabrėžia, kad šiuo metu labai svarbus yra Alternatyvių degalų reglamentas, kurį Europos Komisija (EK) priėmė šių metų pavasarį ir, tikimasi, esminių pokyčių nebus. Pagal šį susitarimą nuo 2025-ųjų visoje Europoje bus įrengta daugiau įkrovimo ir alternatyviųjų degalų pildymo stotelių, kad transporto sektoriaus anglies pėdsakas gerokai sumažėtų.
Šiuo ir kitais sprendimais ES siekia iki 2030 m. bent 55 proc. sumažinti grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, lyginti su 1990 m. lygiu, ir iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą.
„Lietuva, kartu su Europos sąjunga, su šiuo reglamentu turi labai aiškų įsipareigojimą, kad visos investicijos, kurios ateina per Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (RRF), transporto srityje kryps šia linkme. Tiesa, valstybė susiduria su iššūkiais, nes turime vystyti absoliučiai naują infrastruktūrą – ne tik elektros ar vandenilio, bet ir biodujų“, – nurodo ji.
Anot A. Vaiciukevičiūtės, sunkusis transportas sudaro 36 proc. kelių transporto išmetamos taršos, o įmonių automobilių parkai yra seni, dyzeliniai. Susisiekimo ministerija savo ruožtu siekia, kad perėjimas prie „žalesnių“ transporto priemonių tiek fiziniams asmenims, tiek verslo atstovams būtų patogus ir patrauklus.
„Susisiekimo ministerija oficialiai paskelbė kvietimą, kuriuo iki 2026 m. Lietuvoje planuojama paskatinti 4 viešųjų vandenilio pildymo stotelių įrengimą ir tam numatyta 3,6 mln. Eur lėšų iš RRF. Taip pat planuojame šiemet paleisti priemones, kurios orientuotos į sunkiasvorių automobilių elektros krovimo stoteles. Tuo pačiu vyksta didžiulės diskusijos apie biodujas. Lietuvoje turime milžiniškus iššūkius ir finansinės paskatos infrastruktūrai artimiausiu metu bus paskelbtos“, – renginyje „Tvarumo ir dekarbonizacijos iššūkiai logistikoje“ kalbėjo ji.
Šiuos ambicingus tikslus pasiekti iki 2030 m. bus labai sudėtinga, tačiau to neįgyvendinus, kiekviena valstybė turės finansines pasekmes. Dėl to tokie sprendimai, kaip, pavyzdžiui, taršos mokestis, per artimiausius 5-8 metus bus neišvengiami. Jei tai nebus pasiekta, Lietuvos valstybė gali sulaukti didžiulių baudų.
Įmonės praras savo konkurencinį pranašumą
Pasak TIA vadovės Astos Kazlauskienės, įmonės patiria labai didelį spaudimą dėl tvarumo reikalavimų.
„Tvarus transportas vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos žaliojo susitarimo elementų, todėl transporto sektorius patiria ypač didelį suinteresuotų asmenų spaudimą. Siekiant tvarumo ir dekarbonizacijos transporto ir logistikos sektoriuose, būtina skatinti inovacijas, technologijų plėtrą ir žaliąsias iniciatyvas. Elektromobiliai, vandenilio technologijos, biokuras ir kitos žaliosios technologijos, tai – ateities transporto sprendimai, kurie sumažina anglies dioksido išmetimą“, – sako ji.
A. Kazlauskienė pabrėžia, kad norint įdiegti šiuos sprendinius ir sumažinti klimato taršą šioje srityje, dažniausiai būtinos didžiulės investicijos – reikalingi infrastruktūriniai sprendimai, transporto įmonės turi keisti turimus vilkikus į mažiau taršius. Tokios iniciatyvos gali padidinti sąnaudas trumpuoju laikotarpiu, o galimą naudą, gautą dėl išmetamųjų teršalų mažinimo, gali būti sunku įvertinti.
„Dažnu atveju ir klientai, t.y. transportavimo paslaugų užsakovai dar nėra pasiruošę mokėti daugiau už „švaresnį transportavimą“, logistika vertinama, kaip dar viena išlaidų eilutė, reikalinga prekėms gabenti iš vienos vietos į kitą. Tačiau ateinantys tvarumo reikalavimai ir teisinis jų reglamentavimas įpareigojantys įmones teikti Tvarumo atskaitas, iš esmės pakeis žaidimo taisykles“, – įsitikinusi TIA vadovė.
Anot A. Kazlauskienės, netrukus įsigaliosiantys reikalavimai aktualūs ne tik didžiosioms įmonėms, tačiau netiesiogiai palies visas transporto bendroves, nes didieji klientai užsakantys prekių pervežimą reikalaus informacijos apie CO2 pėdsaką iš visų tiekimo grandinės atstovų.
„Transporto įmonės, kurios nepradės domėtis ateinančiais tvarumo reikalavimais ir negalvos, kaip pritaikyti juos savo veikloje, tiesiog praras savo konkurencinį pranašumą, esamus ir potencialius klientus“, – pabrėžia TIA vadovė.
