Europos investicijų bankas (EIB) gegužės mėnesį paskelbė tyrimo „Digitalisation in Europe 2021–2022: Evidence from the EIB Investment Survey” ataskaitą apie Europos ir Amerikos įmonių skaitmeninimo lygį, atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos laikotarpį.
Tyrimas buvo atliktas tarp gamybos, statybos ir infrastruktūros sektorių įmonių. Tyrime naudojamas EIBIS įmonių skaitmeninimo indeksas iš skirtingų perspektyvų parodo skaitmeninių technologijų pritaikymo laipsnį ES ir JAV. Indeksas apibendrina skaitmeninimo rodiklius ir įmonių reitingus, susijusius su skaitmenine infrastruktūra ir investicijomis 2021 metais.
Geriausius rezultatus pasirinktose skaitmeninimo srityse pasiekė:
- Čekijos Respublika, pažangių skaitmeninių technologijų naudojimo požiūriu,
- Suomija, skaitmeninės infrastruktūros ir ekonominės veiklos strateginės stebėsenos sistemos naudojimo požiūriu,
- Austrija dėl skaitmeninių technologijų naudojimo pandemijos metu,
- Kipras už investicijas į programinę įrangą ir duomenis,
- ir Švedija už investicijas į darbuotojų mokymus.
Pandemija ir skaitmeninė transformacija
Įmonių skaitmeninimo srityje ES atsilieka nuo JAV, nors pandemija paspartino skaitmeninę pertvarką. 46 proc. ES įmonių, palyginti su 58 proc. JAV įmonių, ėmėsi veiksmų arba investavo, kad padidintų skaitmeninimą, reaguodamos į sutrikimus, kuriuos sukėlė COVID-19 pandemija.
Norėdami palyginti skirtingus ES regionus, tai atrodytų taip: 48 proc įmonių Vakarų ir Šiaurės Europoje, 43 proc. įmonių Pietų Europoje ir 37 proc. įmonių Vidurio ir Rytų Europoje. Lyginant ES valstybes nares: daugiausia yra įmonių iš Austrijos (59 proc.), Švedijos (58 proc.), Maltos (55 proc.), o mažiausiai iš Bulgarijos (24 proc.), Kroatijos (32 proc.) ir Lenkijos (35 proc).
ES įmonių, savo veikloje naudojančių naujas, pažangias ir sudėtingas skaitmenines technologijas (pvz., 3D spausdinimas, pažangi robotika, daiktų internetas, „big data“ analizė ir dirbtinis intelektas, dronai, papildyta ar virtuali realybė ar platformos), dalis ženkliai išaugo 2019–2020 m., tačiau jau 2020–2021 m. ši dalis buvo daugmaž pastoviame lygyje ir siekė 61 proc. 2021 m., palyginti su 63 proc. 2020 m.
Daugiausia įmonių, jau įdiegusių pažangias skaitmenines technologijas, yra iš Čekijos (77 proc.), Slovakijos (76 proc.), Slovėnijos (75 proc.), Kipro (74 proc.), Nyderlandų (73 proc.), o mažiausiai – iš Prancūzijos (48 proc.), Bulgarijos (51 proc.), Airijos (52 proc.), Lenkijos ir Rumunijos (po 53 proc.).
Lietuva – prasčiau nei ES, bet geriau Baltijos regione
Lietuvos įmonių skaitmeninimo lygis – lyginant su kitomis šalimis – vidutinis. Pandemijos metu skaitmeniniais sprendimais naudojosi 37 proc. įmonių (ES vidurkis – 46 proc.). Tai yra tiek pat, kiek Prancūzijoje, bet daugiau nei Lenkijoje. Be pažangių skaitmeninių technologijų pandemijos metu veikė apie 56 proc. įmonių (ES vidurkis – 61 proc.).
Tyrimai parodė, kad 25 proc. Lietuvos įmonių nesilaiko jokios strateginės verslo stebėsenos praktikos. Tai gana silpnas rezultatas, nes ES vidurkis yra 35 proc. Be to, 1/4 įmonių analizuojamu laikotarpiu neinvestavo į savo darbuotojų mokymus. ES atveju šis rodiklis yra mažesnis nei 40 proc.
Nepaisant to, tarp Baltijos šalių Lietuvai sekasi palyginti neblogai. 47 proc. Latvijos ir 26 proc. Estijos įmonių nestebi verslo, o į darbuotojų mokymus neinvestuoja 38 proc. Estijos įmonių. Šiuo atveju Latvija pirmauja, nes tokių investicijų nedaro tik 19 proc. verslininkų. Kalbant apie skaitmeninius sprendimus pandemijos metu, naudojosi jais 36 proc. įmonių iš Latvijos ir 37 proc. iš Estijos.
Skaitmeninimas įmonėse – patys privalumai
EIB nurodo, kad Europos įmonės, kurios įdiegė skaitmenines technologijas ir ėmėsi veiksmų, kad sustiprintų savo skaitmeninimą:
- Sugebėjo geriau įveikti sutrikimus, kuriuos sukėlė COVID-19 pandemija. Įmonių prisitaikymo strategijos daugiausia apėmė nuotolinio darbo organizavimą, 3D spausdinimą ir didelių duomenų analizės bei dirbtinio intelekto naudojimą, kurie leido pertvarkyti grafiką ir planuoti veiklą, siekiant prisitaikyti prie pandemijos sukeliamos krizės.
- Rečiau nei neskaitmeninės įmonės patyrė pardavimų sumažėjimą nuo 2020 m. pradžios. Pandemija tapo skaitmeniniu impulsu įmonėms paspartinti skaitmeninimą, rasti efektyvesnių būdų dirbti naudojant skaitmenines technologijas, teikiant paslaugas internetu, įvedant nuotolinį darbą ar internetinius susitikimus.
- Skaičiuojama, kad pandemijos sukurta verslo aplinka, kuri priverčia greičiau vykdyti skaitmeninimą, didins skaitmeninių technologijų naudojimą ilgalaikėje perspektyvoje, turės įtakos jų paslaugų ir produktų pasiūlai bei tiekimo grandinėms.
- Paprastai būna produktyvesnės. Neskaitmeninių įmonių, kurios pandemijos metu pradėjo investuoti į skaitmeninę transformaciją ir nenaudoja pažangių skaitmeninių technologijų, bendras faktorinis produktyvumas yra mažesnis.
- Tokioms įmonėms labiau reikalingi kvalifikuoti darbuotojai, o tai turi įtakos didesniam vidutiniam darbo užmokesčiui įmonėje. ES įmonės, kurios pandemijos metu investavo į skaitmeninių technologijų plėtrą, padidino darbuotojų skaičių. Grynasis užimtumo balansas neskaitmeninėse įmonėse buvo neigiamas. Neskaitmeninės įmonės moka mažesnius atlyginimus ir rečiau sukuria naujas darbo vietas.
- Dažniau eksportuoja prekes ir paslaugas į kitą šalį. Todėl investicijos į skaitmenines technologijas atrodo itin svarbios įmonėms, kurios nori konkuruoti tarptautinėse rinkose.
- Taiko didesnę maržą. Nors skaitmeninės technologijos gali paskatinti didesnę konkurenciją, įmonės, kurios naudoja skaitmenines technologijas, dažnai užima privilegijuotą padėtį rinkoje ir turi didesnę nei vidutinę maržą.
- Daugiau investuoja į mokslinius tyrimus ir plėtrą bei inovacijas.
- Daugiau investuoja į energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir planuoja per ateinančius trejus metus daugiau investuoti į prisitaikymą prie klimato kaitos. Jei naujosios technologijos bus tinkamai naudojamos, gali suvaidinti svarbų vaidmenį sprendžiant aplinkosaugos problemas. Tai apima, tarp kita ko, išmanųjį mobilumą mieste, tvarias tiekimo grandines, aplinkos stebėseną ir stichinių nelaimių numatymą.
Savo ataskaitoje EIB atkreipia dėmesį į tai, kad siekdama paspartinti skaitmeninę transformaciją, Europa visų pirma turi sutelkti dėmesį į tris elementus: palankią ekosistemą, Europos viziją, kaip spręsti problemas dėl skaitmeninių disproporcijų tarp ES valstybių narių, ir tinkamą visuomenės paramą, siekiant užpildyti finansavimo ir įgūdžių spragas. Visoje Europos Sąjungoje būtinos yra reikšmingos investicijos į skaitmeninę infrastruktūrą, tam, kad galima būtų palaikyti skaitmeninę transformaciją, taip pat sumažinti skaitmeninį atotrūkį tarp įmonių.