Netekus Baltarusijos krovinių gali smukti investicijos, aštrėti konkurencija

Šiemet mažėjant per Lietuvą geležinkeliais ir jūrų uostą gabenamų  Baltarusijos krovinių, o metų pabaigoje, tikėtina, jų visai nelikus, Klaipėdos uosto vadovas baiminasi, kad dėl to gali mažėti ir valstybės investicijos į uostą, be to, gali paaštrėti vidinė konkurencija tarp uosto įmonių.

Trans.INFO

Trans.INFO

14.09.2021
<1000
Netekus Baltarusijos krovinių gali smukti investicijos, aštrėti konkurencija
Belta.by

Algis Latakas pabrėžia, jog uostui svarbus kiekvienas krovinys, nepaisant to, kas jo gamintojas.

„Tai, kad krovinio nėra, viena blogybė, ir matau du pavojus – gali būti, kad bus pristabdomos valstybės investicijos į uostą – šito tikrai nesinorėtų ir to neturi būti. Visi geri ir blogi dalykai praeina, o investicijos yra ilgalaikės, didelei ateičiai, daugeliui metų į priekį. Antras pavojus – tai vidinės konkurencijos aštrėjimas“, – BNS sakė uosto vadovas.

A. Latako teigimu, JAV sankcijų sąraše esančios „Belaruskalij“ kalio trąšas Klaipėdos uoste kraunanti įmonė Birių krovinių terminalas (BKT) gali pretenduoti į kitus krovinius, kraunamus uoste, tačiau tai nebūtų geras sprendimas.

„Nesinorėtų, kad tai įvyktų, bet yra tam tikros ir apsaugos. Kompanijos, kurios uoste krauna grūdus, trąšas, jos yra susaistytos ilgalaikiais kontraktais su krovinio tiekėju ir gavėju, tai irgi nėra paprasta. Aš tikiuosi kad bent tą minimumą krovinio, užtikrinantį įmonės veiklą, ji sugebės sugeneruoti ir sulauks geresnių laikų, jeigu nutiks, kad visiškai pilnai visas kalio krovinys negalės keliauti per Klaipėdą“, – kalbėjo A. Latakas.

BKT pagrindinis akcininkas Igoris Udovickis anksčiau BNS teigė, kad nuo gruodžio nutrūkus trąšų eksportui per Klaipėdą, įmonė bus perorientuota krauti grūdus. Juos uoste krauna ir kitos kompanijos.

A. Latako teigimu, iki šiol uosto pajamos ir krova augo, tačiau nuo metų pradžios netekus naftos produktų, o nuo gruodžio – ir kalio trąšų, kritimas bus drastiškas – uostas neteks beveik trečdalio – apie 14-15 mln. tonų iš bendros 48 mln. tonų metinės krovos. Jo pajamos smuktų apie 20 mln. Eur.

Anot A. Latako, kol kas uostas neprašė paramos iš valstybės, tačiau svarbiausia, kad netektų stabdyti vystymo ir plėtros.

Uosto vadovas teigė, jog dabar nemaža dalis uosto infrastruktūros projektų finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Jis nuogąstauja, kad sumenkus uosto rezultatams, nebūtų atsisakyta investicijų.

„Dabar yra nepaprastai palankus metas europines lėšas pritraukti investiciniams projektams, kai kurie dalykai, net kai kainos visur kyla, pavyzdžiui, gilinimo darbams, jos yra kosminio mažumo, lyginant su tuo, kas buvo. Dabar jei stabtelim, po to pradėti bus sunku. Šito bijau, kad nebūtų nuspręsta, jog uosto rezultatai nukrito, tai jam reikia mažiau lėšų“, – sakė A. Latakas.

„Dabar gauname europinių lėšų nemažai, vienas pagrindinių projektų dabar yra 50 mln. Eur vertės, gilinimo darbai. Visi dalykai, kurie nėra nukreipti konkrečiai į vieną įmonę, 85 proc. finansuojami ES lėšomis. Reikia tą išnaudoti situaciją maksimaliai“, – kalbėjo uosto vadovas.

Kitą savaitę uosto direkcija situaciją planuoja aptarti ir su krovos įmonėmis.

Sankcijos Baltarusijai

JAV rugpjūtį įvedus naujas sankcijas Baltarusijai, įskaitant vieną didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų „Belaruskalij“, galutinis jų tranzito per Lietuvą likimas faktiškai yra šalies bankų rankose, neseniai BNS sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.  Rugpjūtį jis sakė, kad „Belaruskalij“ produkcija per Lietuvą nebebus vežama nuo gruodžio 8 dienos.

„Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas anksčiau BNS sakė, jog SEB jau informavo įmonę, jog nebevykdys jokių operacijų su sankcionuojamomis įmonėmis.

BKT šiemet planavo krauti apie 11 mln. tonų „Belaruskalij“ trąšų, kurios sudaro 98 proc. visos krovos. I. Udovickis anksčiau BNS sakė, kad BKT yra pasiruošęs perkrauti 15-16 mln. tonų trąšų per metus, tačiau tiek tikėtasi krauti ne anksčiau kaip 2024-2025 metais.

Nuo šių metų pradžios naftos produktų per Lietuvą ir Klaipėdą nebeveža ir Baltarusijos naftos produktų eksportuotoja „Belaruskaja neftianaja kampanija“ (BNK). Maždaug 2 mln. tonų BNK krovinių neteko „Lietuvos geležinkelių“ bendrovė „LTG Cargo“ ir valstybės valdoma „Klaipėdos nafta“.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška yra sakęs, kad netekus baltarusiškų kalio trąšų bei kitų krovinių, grupei gali prireikti apie 60 mln. eurų valstybės subsidijų infrastruktūros išlaikymui. Pasak jo, maždaug tiek pajamų neteks „Lietuvos geležinkeliai“, o visos Lietuvos logistikos grandinė –  per 100 mln. Eur.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Populiariausi
komentarai
0 komentarai
Naudotojas pašalintas
Populiariausi