Pasaulio prekybos organizacija (PPO) savo metinėje ataskaitoje „World Trade Statistical Review” („Pasaulio prekybos statistikos apžvalga“) pateikia pagrindines prekybos prekėmis ir paslaugomis tendencijas pasaulyje pandemijos metais. Ataskaita parengta bendradarbiaujant su Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD), Tarptautinės prekybos centru (ITC) ir Jungtinių Tautų statistikos skyriumi.
Leidinio įvade PPO generalinė direktorė Ngozi Okonjo-Iweala įvertino, kad COVID-19 pandemija turėjo skaudžių padarinių visame pasaulyje. Sąžiningos ir greitos prieigos prie vakcinų nuo COVID-19 trūkumas yra didelė kliūtis tarptautinei prekybai atsigauti. Ekonomikos nuosmukis sutrikdė žmonių pragyvenimo šaltinius ir įmonių veiklą.
Pasaulinės prekybos prekėmis ir paslaugomis vertė siekė 22 trilijonus JAV dolerių 2020 metais, o tai reiškia, kad sumažėjo 12 proc. palyginti su 2019 m. Prekių eksporto vertė sumažėjo 7,7 proc., o paslaugų eksportas – 21 proc. Verslui prisitaikant prie naujų darbo sąlygų, prekyba prekėmis (daugiausia pramonės produktais) pradėjo atsigauti ketvirtąjį 2020 m. ketvirtį, tačiau su dideliais skirtumais tarp regionų ir sektorių.
Lietuvoje paslaugų eksportas sausio – balandžio mėn. išaugo 15 proc. Tokiu atveju, mūsų šalis yra trečioje vietoje po Kinijos (25 proc.) ir Serbijos (18 proc.).
Kinija sustiprino savo kaip eksportuotojos poziciją
Didžiausias prekybos prekėmis vertės sumažėjimas 2020 metais įvyko Artimuosiuose Rytuose (-22 proc.), Afrikoje (-16 proc.), NVS šalyse (-14,9 proc.), Centrinėje ir Pietų Amerikoje (-9,8 proc.), toliau Šiaurės Amerikoje (-9,8 proc.) ir Europoje (-6,6 proc).
Palyginti su kitais regionais, Azija, kuriai būdingas griežtas požiūris į krizių valdymą ir turinti pasaulinio vartojimo prekių ir medicinos produktų tiekėjo vaidmenį, mažiausiai nukentėjo dėl prekybos prekėmis vertės ir apimties sumažėjimo (atitinkamai -4,0 proc. ir -0,5 proc.).
Kinija užfiksavo geriausius rezultatus: padidėjo eksportas, šiek tiek sumažėjo importas, išlaikytas teigiamas prekybos balansas. Jie eksportavo prekių už maždaug 2,6 milijardo dolerių, o tai jiems suteikė 14,7 proc. viso eksporto dalies. Tai buvo vienintelė šalis iš analizuojamų šalių, kurioje eksportas padidėjo, palyginti su 2019 m. (Išskyrus Honkongą, tačiau tai de facto Kinijoje pagamintų produktų reeksportas).
Tarp svarbiausių pasaulio ekonomikų didžiausią eksporto sumažėjimą užfiksavo:
- Prancūzija (-14 proc.),
- JAV (-13 proc.),
- Japonija (-9 proc.).
Didžiausias importo sumažėjimas įvyko:
- Japonijoje (-12 proc.),
- Pietų Korėjoje ir Belgijoje (- 11 proc.),
- Nyderlanduose (-9 proc.).
Ypač nepalanki prekybos balanso (prekių) padėtis susiklostė JAV ir Prancūzijoje (neigiamas balansas padidėjo).
Didelė prekybos asmens apsaugos produktais dinamika
Didžiausias viso eksporto sumažėjimas paveikė kurą ir kasybos produktus (-23,9 proc.) dėl didelio energijos kainų kritimo ir mažesnės paklausos, o tuo tarpu žemės ūkio produktų eksportas padidėjo 0,9 proc. Atsižvelgiant į pramonės produktų eksportą (bendras sumažėjimas 5,2 proc.), ypač nukentėjo automobilių produktų pramonė (sumažėjimas 16,4 proc.) dėl tiekimo grandinių, gamybos linijų sutrikimų ir silpnos paklausos, taip pat geležies ir plieno (-14,9 proc.) bei drabužių (-9,1 proc.) eksportas.
Didžiausias viso eksporto padidėjimas buvo tekstilės/tekstilės gaminių pramonėje (+ 16 proc.) dėl asmeninių apsaugos priemonių, taip pat biuro ir telekomunikacijos įrangos paklausos (+3,9 proc.). Prekyba medicinos produktais padidėjo 16,3 proc. 2020 metais, palyginti su 4,7 proc. 2019 m., o labiausiai (+ 47,2 proc.) prekyba asmens apsaugos priemonėmis.
Nuosmukis prekybos paslaugomis srityje
Į geriausių (pagal vertę ir viso paslaugų eksporto dalį) pasaulio eksportuotojų dešimtuką 2020 m. pateko: JAV, Jungtinė Karalystė, Vokietija, Kinija, Airija, Prancūzija, Indija, Singapūras, Nyderlandai, Japonija.
Tik Airija, palyginti su 2019 m., padidino paslaugų eksportą (+ 6 proc.), o visose kitose šalyse jis sumažėjo, įskaitant didžiausias šalis:
- Nyderlandai (-32 proc.),
- Japonija (-23 proc.),
- JAV (-20 proc.),
- Prancūzija (-17 proc.),
- Didžioji Britanija (-16 proc.).
Paslaugų importo srityje visos analizuojamos šalys užfiksavo reikšmingą nuosmukį, įskaitant didžiausią: Nyderlandai (-36 proc.), Prancūzija (-26 proc.), Didžioji Britanija (-24 proc.), JAV (-23 proc.), Vokietija, Singapūras (-17 proc.).
Iš 40 analizuotų šalių, atsižvelgiant į prekybą paslaugomis, didžiausią paslaugų eksporto sumažėjimą 2020 m., palyginti su 2019 m., užfiksavo:
- Tailandas (-61 proc.),
- Malaizija (-47 proc.),
- Turkija (-45 proc.),
- Ispanija (-43 proc.),
- Graikija (-42 proc.).
Importo atveju:
- Nigerija (-49 proc.),
- Australija (-47 proc.),
- Indonezija (-39 proc.),
- Honkongas (-37 proc.),
- Nyderlandai (-36 proc.),
- Filipinai (-36 proc.).
Antrasis 2020 m. ketvirtis transportui buvo ypač sunkus. Išlaidos transporto paslaugoms sumažėjo 29 proc. Šis nuosmukis buvo panašus į nuosmukį per 2009 m. pasaulinę finansų krizę. Tačiau, skirtingai nei 2009 m., transporto paslaugų paklausos sumažėjimą 2020 m. daugiausia lėmė apribojimai ir sumažėjusi tarptautinių kelionių paklausa, o ne staigus krovinių vežimo paklausos sumažėjimas.
Paslaugų sektorius pandemija palietė nevienodai
Sektoriai, kuriems reikalingi fiziškai trumpi atstumai, pvz., statybos (projektų įgyvendinimo vėlavimas, įgyvendinimo atidėjimas palankesniam laikui) ar asmeninės paslaugos kultūros ir poilsio srityje, stipriai pajuto su kova su pandemija susijusius apribojimus, jų paklausa sumažėjo atitinkamai 18 proc. ir 14 proc.
Paklausos padidėjimą užfiksavo: kompiuterių paslaugos (+8 proc.), finansinės paslaugos (+4 proc.), draudimo ir pensijų paslaugos (+3 proc.). Transporto dalis visoje prekyboje paslaugomis sumažėjo nuo 41 proc. 2019 metais iki 31 proc. 2020 m. Kitų paslaugų, įskaitant finansines, teisines, kompiuterines ir profesionales paslaugas, dalis padidėjo nuo 54 proc. 2019 metais iki 66 proc. 2020 metais.
Per pirmuosius keturis 2021 m. mėnesius (sausio-balandžio), palyginti su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu (iki pandemijos), dauguma šalių vis dar fiksavo mažėjančią paslaugų eksporto tendenciją, tarp kitų:
- Australija (-36 proc.),
- Portugalija (-35 proc.),
- Vengrija (-32 proc.),
- Italija (-25 proc.),
- Japonija (-22 proc.),
- JAV (-19 proc.),
- Jungtinė Karalystė (-9 proc.),
- Prancūzija (-7 proc.),
- Vokietija (-5 proc.).
Didėjimo tendencija buvo užfiksuota keliose šalyse, daugiausia:Kinijoje (+ 25 proc.), po to – Serbijoje (+ 18 proc.), Lietuvoje (+ 15 proc.), Liuksemburge (+ 12 proc.), Nyderlanduose (+ 10 proc.), Lenkijoje (+9 proc.), Estija (+8 proc.), Pakistanas (+6 proc.), Pietų Korėja (+6 proc.), Belgija (+4 proc.), Indija (+3 proc.), Malta (+2 proc.), Rumunija (+2 proc.).
Atsižvelgiant į pirmuosius 2021 m. mėnesius, galima pastebėti nedidelį tarptautinės prekybos apyvartos padidėjimą tiek eksportuojant, tiek importuojant. Situacija yra palankesnė prekiaujant prekėmis nei paslaugomis, tačiau vis dar nėra jokių požymių, kad prekybos vertė ir apimtis leistų grįžti į priešpandeminę situaciją. Šalis, kuri šiuo metu turi geriausius prekybos rezultatus, yra Kinija.