Jau dabar fiksuojami konteinerių gabenimo iš Azijos į Europą rekordai – prognozuojama, kad per visus metus krovinių gabenimas išaugs 5 proc. Panašų apimčių šuolį žada ir krovininė aviacija. Pasaulinė krovinių ekspedijavimo ir sutarčių rinka taip pat auga. Be to, auga ir siuntų tvarkymo ir kelių transporto Europoje bei krovinių vežimo geležinkeliais iš Kinijos apimtys.
Pagrindinių logistikos operatorių pusmečio veiklos rezultatai ir liepos bei rugpjūčio duomenys patvirtino praėjusių metų pabaigoje išsakytas prielaidas, kad 2024 m. gali būti geresni nei 2023 m. Numatytą augimą patvirtina pasaulio BVP ir prekybos prognozės, kurios turi tiesioginę ir esminę įtaką pasaulio logistikos sektoriaus būklei.
Verslas žiūri optimistiškai į Tarptautinio valiutos fondo (TVF) liepos duomenys, kad pasaulinė ekonomika 2024 m. augs 3,2 proc., o sekančiais – 3,3 proc. Panašiai situaciją įvertino ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kuri numatė 3,1 (2024 m.) proc. ir 3,2 proc. (2025 m.) ekonomikos augimą.
TVF nuomone, prekybos (prekėmis ir paslaugomis) perspektyvos taip pat atrodo geresnės – šiemet numatomas 3,1 proc., o kitąmet – 3,4 proc. augimas. Praėjusiais metais šioje srityje buvo užfiksuotas tik 0,8 proc. augimas, o tai yra labai skaudus nuosmukis, palyginti su 5,6 proc. 2022 m.
Logistikos sektorius gerai sureagavo į Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) analizę, kad vien prekyba prekėmis šiemet augs 2,6 proc., o kitąmet – 3,3 proc.. Jau pirmąjį šių metų ketvirtį prekybos apimtys per metus padidėjo 3,9 proc. PPO teigia, kad prekyba prekėmis pasirodė esanti nepaprastai atspari, nepaisant didėjančios pasaulinės įtampos.
Pasaulinis logistikos sektorius ir Afrika
Logistikos sektoriaus padėčiai iki šiol įtakos turėjo ne tik pasaulio BVP ir prekybos atsigavimas, bet ir keletas kitų veiksnių, įskaitant stabilizuojančią infliaciją ir gerėjančias vartotojų perkamosios galios perspektyvas.
Neabejotina, kad Raudonosios jūros krizė nuo metų pradžios buvo dėmesio centre, ypač tarp tarptautinių operatorių. Ši tema dominuoja pasaulinėje logistikos rinkoje ir prognozėse, darydama didelį poveikį visoms transporto sektoriaus sudedamosioms dalims.
Teroristiniai išpuoliai, privertę aplenkti Afriką, gerokai sumažino svarbiausio laivybos maršruto iš Azijos į Europą populiarumą. Jau metų pradžioje Jungtinės Tautos (JT) pranešė, kad konteinerių srautas per Sueco kanalą sumažėjo net 6,7 proc. Kitais mėnesiais padėtis nepagerėjo, todėl kroviniams galiausiai teko ieškoti kitų būdų pasiekti kelionės tikslą, o tai teigiamai pajuto pasaulinis logistikos sektorius.
Sunkumai šiais metais neišnyks
Jau rugpjūčio pradžioje laivybos milžinė „Maersk“ paskelbė, kad šiuo metu patvirtintame scenarijuje daroma prielaida, jog Raudonosios jūros maršruto kliūtys užsitęs bent iki 2024 m. pabaigos.
Tuo pat metu operatorius nurodė, ką vėliau patvirtino 2024 m. pirmojo pusmečio suvestinėje, kad jaučiama didėjanti konteinerių vežimo paklausa, nors rinkos sąlygų nepastovumas yra didesnis nei įprastai ir trūksta tikrumo dėl to, kaip paklausa keisis paskutinį metų ketvirtį.
Tačiau šis neapibrėžtumas nesutrukdė padidinti pasaulinės konteinerių rinkos apimties augimo prognozę visiems metams iki šiol. Dabar prognozuojamas 4–6 proc. augimas, palyginti su ankstesniais 2,5–4,5 proc. įverčiais.
Panašiai kalbėjo ir BIMCO – didžiausia pasaulyje tarptautinė laivybos organizacija, vienijanti daugiau kaip 2 tūkst. narių ir atstovaujanti 62 proc. pasaulio laivyno tonažo. Po 2024 m. pirmojo pusmečio BIMCO pakeitė nuomonę dėl Sueco kanalo maršruto pralaidumo, o naujose laivybos, įskaitant konteinerių srautus, prognozėse numatoma, kad įprastos sąlygos bus atkurtos ne anksčiau kaip 2025 m.
Nepaisant pakeistos pozicijos, organizacija vis dar mano, kad 2024 m. pasaulinis gabenamų konteinerių kiekis augs 5–6 proc. Neigiamu poveikiu bus 14,5–15,5 proc. padidėjusi konteinervežių paklausa. Teigiamos konteinerių kiekio ribos 2025 m. turėtų sumažėti (numatomas 3–4 proc. augimas), tačiau organizacija atkreipia dėmesį į tai, kad Europos importas, ypač išsiskiria istorinių sezoninių tendencijų fone.
Taip yra dėl to, kad nemaža dalis krovinių piko, tradiciškai tenkančio trečiajam ketvirčiui, buvo išsiųsta anksčiau nei įprastai, nes reikėjo aplenkti Afriką ir buvo bijota tolesnių sutrikimų.
Rekordinis krovinių kiekis
Didelius krovinių srautus į Europą patvirtina ir jūrų bei oro transporto rinką stebinčios platformos „Xenet“ analizė. Rugpjūčio pradžios duomenys rodo, kad vien birželį iš Kinijos į Šiaurės Europą išplaukė net 800 tūkst. TEU krovinių (TEU – 20 pėdų konteinerio ekvivalentas), o tai yra naujas mėnesio rekordas šiame maršrute.
Daugiau krovinių anksčiau atplauks ir į JAV uostus. Nors tai nebus naujas mėnesio rekordas, iš Kinijos uostų išplaukę 1,36 mln. vienetų TEU yra geriausias visų laikų birželio mėnesio rezultatas ir septintas geriausias rezultatas nuo analizės pradžios.
Poreikis apiplaukti Afriką turi ir kitų toli siekiančių pasekmių. Be kita ko, „Xeneta“ suskaičiavo, kad vien tik per pirmuosius keturis šių metų mėnesius kiekvienas konteineris, gabenamas jūra visame pasaulyje, vidutiniškai keliavo 9,3 proc. ilgiau. Tai reiškia, kad pasaulinis TEU kilometrų skaičius padidėjo 18,3 proc.
Šiek tiek mažesnį – 1,6 proc. – padidėjimą dar vasarį paskelbė ir jūrų krovinių vežimo rinką stebintys „Sea Intelligence“ specialistai. Nors šis padidėjimas akivaizdžiai yra gera žinia laivybos bendrovėms, tačiau Europos importuotojams ir eksportuotojams labai neigiamas padarinys yra nuolat aukštas krovinių vežimo tarifas.
„Xenetos“ duomenimis, dėl padidėjusio konteinerių srauto iš Kinijos vien nuo balandžio 30 d. iki liepos 1 d. neatidėliotinų mokėjimų į Šiaurės Europą tarifai padidėjo 16,6 proc., o į JAV rytinę ir vakarinę pakrantes – atitinkamai 13,9 ir 14,4 proc.
Tuo tarpu pagal „Drewry“ vadovaujamo pasaulinio konteinerių indekso (WCI) sudėtinį indeksą vidutinė 40 pėdų konteinerių siuntos kaina, apskaičiuota nuo metų pradžios iki rugsėjo pradžios, buvo 4 127 JAV doleriai, t. y. gerokai didesnė už dešimties metų vidurkį – 2 814 JAV dolerių.
Palyginti su 2023 m. rugsėjo pradžia, įkainiai per metus yra 18,4 proc. didesni. Aukštos kainos išlieka ypač maršrutuose iš Kinijos į Europą ir JAV. Konteineris iš Šanchajaus į Roterdamą yra 32,9 proc. brangesnis nei prieš metus, o į Genują – 20,9 proc. Maršrutu iš Šanchajaus į Los Andželą tenka išleisti 16,8 proc. daugiau, o į Niujorką – 14,9 proc. daugiau.
Laivybos sunkumus jaučia visos Europos operatoriai
Raudonosios jūros sutrikimo padariniai jaučiami visoje pramonėje ir dėl to labai pasikeičia tradicinis tiekimo grandinių sezoniškumas, kuris kiekvienų metų trečiąjį ketvirtį yra labai ryškus.
Anksčiau per pandemiją buvusių logistikos sutrikimų rizika skatina kai kuriuos importuotojus ir didelius mažmenininkus atsargumo sumetimais kaupti atsargas ir užpildyti sandėlius. Dauguma jų jau yra pasirengę rudens apimčių pikui ir pamažu galvoja apie Kalėdas. Tai ypač akivaizdu tokiose kategorijose kaip drabužiai, avalynė, aksesuarai, t. y. mados ir buitinės elektronikos sektoriuose. Padidėjęs srautas, ypač pirmojoje srityje, kur aptarnaujame daug stambių klientų, jau dabar labai pastebimas.
Tai pasakytina ir apie įmones, parduodančias produktus e. prekybos kanalu. Dėl krizės Raudonojoje jūroje išsiplėtusios tiekimo grandinės ir dėl to pasikeitęs tiekimo kalendorius, anksčiau užsipildžiusios sandėlių patalpos turės teigiamos įtakos sektoriaus rezultatams trečiajame ketvirtyje, o tai kartu su pirkimų piku metų pabaigoje turės labai teigiamos įtakos visų metų logistikos sektoriaus rezultatams, ypač sutarčių srityje.
Sutartinės logistikos rinkos palankumas
Logistikos sektorius tikisi, kad šiais metais sutartinė logistika augs. Remiantis „Transport Intelligence“ (Ti) duomenimis, šiais metais sutartinių operatorių pajamos augs iki 4,2 proc., o pasaulinė rinka pasieks 296,03 mlrd. Eur. Skatinama didelių e. prekybos sektoriaus srautų, iki 2028 m. sutarčių rinka augs vidutiniškai 4,1 proc. per metus ir prognozės pabaigoje pasieks 347,7 mlrd. Eur.
Tiek šiais, tiek vėlesniais metais sandėliavimo operacijos bus labai svarbus elementas. Kalbu ne tik apie sandėliavimą, bet ir apie operacijas, kuriomis remiama prekyba, ypač internetinė. Vien šiais metais sandėliavimą lydinčios prekių išpildymo, grąžinimų tvarkymo ir kitos paslaugos kartu sudarė 45 proc. viso sutarčių sektoriaus vertės. Tai sudaro 133,23 mlrd. Eur pajamų.
E. prekybos sektoriaus aptarnavimas taip pat bus naudingas siuntų ir skubių siuntų rinkos operatoriams. Remiantis naujausiais Ti duomenimis, tikimasi, kad 2024 m. šioje srityje visame pasaulyje bus stebimas didelis pagreitis. Tikimasi, kad rinka išaugs 9,2 proc. ir pasieks daugiau kaip 565,9 mlrd. Eur vertę. Tai gerokai viršija 2019–2023 m. stebėtą 6,9 proc. vidurkį ir praėjusių metų augimo tempą, kuris siekė net 3,8 proc.
Dėl didelio e. prekybos poveikio išsiplėtė ne tik pajamos, bet ir siuntų apimtys, kurios padidėjo 6,4 proc. Net 80 proc. šios apimties sudarė vidaus siuntos, o pirmosios dominavo pasiskirsčiusios tarp B2C ir B2B užsakymų – jos sudarė 59,4 proc. praėjusių metų rinkos. Ši proporcija turėtų toliau keistis, nes iki 2028 m. pristatymai individualiems klientams turėtų padidėti iki 61,3 proc. Tuomet bendra rinkos vertė viršys 736,6 mlrd. Eur, o jos vidutinis metinis augimas 2023–2028 m. sieks 7,3 proc.