Logistika prasidėjo kaip karinis verslas. O bendrovės „Schenker“ vadovo Edmundo Daukanto teigimu, nuo to laiko nelabai ir pasikeitė.
„Seniau buvo kalbama, kad logistika yra karo mokslas. O taikos metu ji buvo reikalinga tam, kad būtų galima pasiruošti sekančiam karui. Iš tikrųjų, nedaug kas pasikeitė“, – Lietuvos verslo konfederacijos organizuotame „Eksportuotojų forume“ kalbėjo E.Daukantas.
Tikslas – užkariauti
Ir šiandien eksportuotojai, kalbėdami apie naujas rinkas, ruošiasi lyg į mūšį: „Užkariausime, užvaldysime“.
„Šiandien visi myli startuolius. Jų požiūris lyg lenktynininkų – veržiamės į naują rinką, nežinome kaip, bet pabandysim ir laimėsim. O kai paklausi: „Kas po to?“, daugelis nežino – mes juk laimėjom, finišas jau pasiektas“, – pasakojo E.Daukantas.
Jo teigimu, finišu gali džiaugtis lenktyninkai, bet žmogaus gyvenime finišas dažniausiai „švenčiamas“ su gėlių vainikais. Kare laimėtas mūšis – tik etapas ir to logistams pamiršti nereikėtų.
„Užsienio firmose logistais dirba nemažai buvusių karininkų. Jie puikiai parengia planus, kurie vadinami rinkos atakomis“, – sakė verslininkas.
Jo teigimu, iš karo mokslo pasimokyti galėtų kiekvienas logistas.
Į rinką – kaip į karą
Nors į naujas rinkas eksportuotojai dažniausiai rengiasi lyg į karą, jie turėtų nepamiršti, kad mūšis prasideda gerokai ankščiau nei suskamba pirmieji ginklai.
„Kariškiai apie puolimą sako taip: žvalgybai reikia skirti ypatingai daug dėmesio, apsaugoti atakos pozicijas, pasirūpinti užnugariu. Kai pavyksta kažko pasiekti – iš karto ruoštis kitiems veiksmams. Verždamiesi į rinką verslininkai dažniausiai apie tai negalvoja“, – pasakojo E.Daukantas.
Jo teigimu, žvalgybos fazė versle bene svarbiausia. Naujos rinkos neužkariausi per kelis mėnesius – reikia žinoti viską apie naują šalį, klientus, jų patikimumą, mokesčių sistemą, verslo aplinką…
Paskui prasideda pasiruošimas, kurį Lietuvos verslininkai, deja, neretai praleidžia. „Dažnai girdžiu: „Nespėjame vykdyti užsakymų“. Tai reiškia, kad iš pradžių nebuvo sugeneruota reikiamų resursų – taip lieka nepatenkinti tiek nauji klientai, tiek seni partneriai“, – kalbėjo verslininkas.
Kartais, norėdami kuo geriau pasirodyti, geriausius savo darbuotojus verslininkai išsiunčia į užsienį, visai nepagalvodami apie tai, kas dirbs Lietuvoje.
„Puolimas kare atrodo labai įspūdingai, bet iš tikrųjų tai didžiulis resursų eikvojimas, daugybė nuostolių. Apie tai reikia pagalvoti ir veržiantis į naują rinką“, – sakė E.Daukantas.
Taip pat svarbus ir tinkamas užnugaris. Iš logistų reikalauja greičio ir lankstumo, tad bendravimas su greitaisiais kurjeriais, oro siuntų vežėjais – būtinas. „Reikia būti užmezgusiam kontaktus su visais, kurie gali padėti kilus gaisrui. Tai nepigu, bet tikrai padės“, – patarė verslininkas.
Kada gerti šampaną?
Jums pavyko – užkariavote naują rinką. O kas toliau? „Kariai puldami svajojo apie tai, kaip švęs pergalę, generolai laukia paradų, o logistai visur mato nuostolius, nes arba praloši, arba laimi daugiau nei tikėjaisi – kitaip nebūna“, – pasakojo E.Daukantas.
Jo teigimu, pergalė – tik dar vienas etapas. Laimėjus naują rinką reikia joje įsitvirtinti, investuoti, pradėti generuoti pelnus, kitaip jūsų žygis nebus labai daug vertas.
„Jei pavyko – pasidžiaugti, išgerti taurę šampano ir žiūrėti, kas laukia toliau. Logistai optimistais būti negali. Tai liūdnų ir piktų vyrų padermė, kuri atsiranda karo metu ir išnyksta taikoje, nes taikos niekad nebūna“, – teigė verslininkas.
E.Daukanto teigimu, logistai gyvena faktais, bet tarnauja žmonėms, kurie remiasi teorijomis. „Savo klientus mes vadiname generolais. Generolai – palaimintoji klasė, kuri užkariauja naujas šalis tiesiog stovėdami prie žemėlapio. Jie nieko nebijo, bet karo metu juda lėtai. Nes ant pečių nuolat turi logistą, kuris vis sako: „Ne, taip tu nieko nepasieksi“, – juokavo „Schenker“ vadovas.
Šaltinis: lrytas.lt
