Praėjusią savaitę už transportą atsakingas ES Komisijos narys Apostolos Tzitzikostas atsakė į dviejų Europos Parlamento narių – Belgijos atstovės Estelle Ceulemans ir Švedijos atstovo Johano Danielssono – klausimą raštu. Klausimas buvo susijęs su privalomu sunkvežimių grąžinimu į įsisteigimo šalį, kuris buvo panaikintas spalio mėn, priimtu Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu.
Pasak EP narių, šios taisyklės buvo esminė Mobilumo paketo dalis ir svarbi kovos su nesąžininga konkurencija priemonė. Jų nuomone, jie užkirto kelią „pašto dėžučių“ įmonių atsiradimui kelių transporto sektoriuje.
Todėl europarlamentarai pateikė EK klausimus apie planuojamas priemones, kuriomis siekiama spręsti situaciją, susidariusią panaikinus transporto priemonių grąžinimo nuostatą. Be to, Ceulemans ir Danielsson klausė, ar Komisija svarstė galimybę atlikti tyrimą dėl šio reglamento praktinio poveikio ir naudos laikotarpiu nuo jo taikymo pradžios iki panaikinimo ir kokios yra galimybės vėl įvesti panaikintą priemonę.
Aiški Briuselio pozicija
2024 m. spalio 4 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas, kuriuo panaikinama transporto priemonių grąžinimo nuostata, turi tiesioginį poveikį ES teisinėje sistemoje,“ – atsakė Komisijos narys Apostolos Tzitzikostas.
Taip jis patvirtino, kad Briuselis nenumato jokių teisėkūros veiksmų šiai prievolei atkurti.
Komisaras laiške nurodė, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 264 straipsnį nuostata dėl privalomo sunkvežimių grąžinimo turėtų būti laikoma negaliojančia.
Tzitzikostas pridūrė, kad minėta nuostata nebuvo įtraukta į Komisijos pasiūlymą.
Priimdama šią nuostatą Komisija padarė pareiškimą, kad dėl privalomo sunkvežimių grąžinimo transporto sistema taptų neefektyvi, padidėtų nereikalingas išmetamųjų teršalų kiekis, tarša ir spūstys. Šis galimas neefektyvumas buvo patvirtintas 2021 m. vasario mėn. paskelbtame tyrime, kuriame įvertintas tikėtinas šios prievolės poveikis“ – paaiškino Komisijos narys, atsakydamas į europarlamentarų klausimą.
A. Tzitzikostas taip pat pripažino, kad Komisija nemato būtinybės imtis teisėkūros veiksmų šioms nuostatoms atkurti.
EK ir toliau bendradarbiaus su valstybėmis narėmis įgyvendinant Mobilumo dokumentų rinkinį I, kad būtų užtikrinta gerai veikianti vidaus rinka, sąžiningos konkurencijos sąlygos visiems dalyviams ir geresnės socialinės sąlygos vairuotojams. Šiuo atžvilgiu Komisija ir toliau atidžiai stebės bet kokį neigiamą poveikį, kurį gali turėti nuostatos dėl transporto priemonės grąžinimo panaikinimas, visų pirma vairuotojų darbo sąlygoms, ir imsis visų reikiamų veiksmų.“ – pridūrė už transportą atsakingas Komisijos narys.
Sunkvežimių grąžinimas – europos krovinių ekspeditoriai patenkinti
Europos krovinių ekspeditorių asociacija CLECAT palankiai įvertino Komisijos išaiškinimą ir patvirtino savo argumentus dėl nenumatytų transporto priemonės grąžinimo nuostatos pasekmių.
CLECAT ir toliau ragina aiškiai ir veiksmingai įgyvendinti Mobilumo paketo nuostatas, kad būtų užtikrinta gerai veikianti vidaus rinka, sąžiningos konkurencijos sąlygos visiems suinteresuotiesiems subjektams ir geresnės socialinės sąlygos vairuotojams,“ – rašoma asociacijos komunikate.
Prieštaringiausia nuostata
Įpareigojimas grąžinti sunkvežimį į transporto įmonės įsisteigimo šalį buvo viena iš Mobilumo paketo nuostatų, kuri Europos vežėjams sukėlė daugiausia ginčų. Iš pradžių į jį buvo įtrauktos net priekabos ir puspriekabės, tačiau po daugybės transporto sektoriaus atstovų prieštaravimų Briuselis nusprendė iš teisės akto išbraukti nuostatą dėl priekabų ir puspriekabių.
Todėl prievolė grįžti į įmonės bazę buvo taikoma tik motorinėms transporto priemonėms ir transporto priemonių junginiams, tačiau vis tiek tebebuvo našta vežėjams. Todėl 2020 m. spalio mėn. Lenkija pateikė skundą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui dėl Mobilumo dokumentų rinkinio. Skundus taip pat pateikė Lietuva, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Malta, Kipras, Kipras ir Belgija. Tarp ginčijamų reglamentų buvo prieštaringai vertinama prievolė kartą per aštuonias savaites grąžinti sunkvežimį į jo buvimo šalį. Pasak skundo pateikėjų, tai turėjo neigiamą poveikį aplinkai ir Europos vežėjų veiklai, o netiesiogiai – ir visai ekonomikai.
2023 m. lapkričio mėn. tuometinis ESTT generalinis advokatas Giovanni Pitruzzella pateikė savo nuomonę dėl ginčijamos nuostatos. Jis stojo Lenkijos ir kitų skundą pateikusių ES narių pusėn.
Išvadoje generalinis advokatas pabrėžė, kad Europos Parlamentas ir Taryba nepakankamai pagrindė „transporto priemonių grąžinimo“ taisyklę ir neatsižvelgė į poveikį aplinkai dėl padidėjusio išmetamųjų teršalų kiekio ir degalų suvartojimo, kurį sukelia įpareigojimas kas aštuonias savaites grąžinti transporto priemones.
Mažiau nei po metų, 2024 m. spalį, buvo paskelbtas ESTT sprendimas šioje byloje. Kaip ir tikėtasi, Teismas vadovavosi ombudsmeno nuomone ir panaikino įpareigojimą transporto priemonėms kas aštuonias savaites grįžti į transporto įmonės veiklos bazę.