Finansinis spaudimas transporto sektoriui šiandien gerokai viršija vien dyzelino kainų svyravimus. Vis didesnę įtaką daro kelių mokesčiai, susieti su CO₂ emisijų klasėmis – kai kuriose šalyse jie jau padidėjo net iki 40 proc. Tuo pat metu didėja ir degalų apmokestinimas, o horizonte atsiranda ir ETS2 sistema, kuri apims kelių transporte naudojamus degalus.
Papildomų išlaidų mastas jau tampa gana aiškus. Italijos transporto asociacija Federtrasporti skaičiuoja, kad sunkvežimis, per metus nuvažiuojantis apie 100 tūkst. kilometrų, vežėjui sukurs maždaug 6 tūkst. Eur papildomų sąnaudų.
Tačiau tai tik viena dalis didėjančio spaudimo. Lygiagrečiai auga ir kasdienės veiklos išlaidos, kurios tiesiogiai veikia transporto įmonių operacijas.
Tiesioginės sąnaudos
„Sparčiausiai didėja degalų ir atlyginimų išlaidos, taip pat draudimo, techninės priežiūros ir remonto sąnaudos“, – sako Flavius Cretas, „Raben Logistics Romania“ regiono vadovas.
Jo teigimu, atsarginių dalių kainų svyravimai ir augančios darbo sąnaudos servisų sektoriuje lėmė reikšmingą transporto priežiūros išlaidų augimą.
„Vertiname, kad veiklos sąnaudos per pastaruosius dvejus metus išaugo maždaug 15–25 proc. Tai yra kelių veiksnių sukaupto poveikio rezultatas“, – priduria jis.
Panašius skaičius pateikia ir Cristina Radu, tarptautinio kelių transporto direktorė „KLG Europe Logistics“ Rumunijoje. Pasak jos, veiklos sąnaudos per pastaruosius dvejus metus padidėjo apie 15 proc., tačiau augimo mastas priklauso nuo transporto parko struktūros ir įmonės finansinės ekspozicijos.
„Pagrindiniai augimo veiksniai – atlyginimai ir dienpinigiai. Dėl vairuotojų trūkumo ir spaudimo išlaikyti darbuotojus jie padidėjo maždaug 15 proc. Dyzelino kainos vidutiniškai išliko gana stabilios, nepaisant trumpalaikių svyravimų. Tuo pat metu finansavimo – kreditų ir lizingo – sąnaudos padidėjo 2–3 proc., o tai atspindi griežtesnes kreditavimo sąlygas“, – aiškina ji.
Ypač jautri sąnaudų kategorija išlieka vairuotojų atlyginimai.
„Jie nuolat auga, ir tai lemia ne tik infliacija, bet pirmiausia kvalifikuotų darbuotojų trūkumas bei vis griežtėjantys atitikties reikalavimai“, – sako Danielius Babii, „DSV Road“ direktorius Rumunijoje.
Lenkijos įmonės „Alfa Forwarding“ valdybos pirmininkė Katarzyna Kisielewska situaciją vertina dar griežčiau. Jos teigimu, vairuotojų atlyginimai šiandien dažnai nebe derybų objektas, o būtina sąlyga užtikrinti veiklos tęstinumą.
„Kiekviena ekspedijavimo įmonė, norinti išlaikyti geriausius klientus ir pritraukti naujų, turi susidurti su šiuo iššūkiu“, – sako ji.
Netiesioginės sąnaudos
Jei degalų ar darbo užmokesčio augimas matomas iš karto, kur kas sunkiau įvertinti netiesiogines sąnaudas, kurios taip pat sparčiai didėja.
„Tai su atitiktimi susijusios išlaidos, kurias lemia vis didėjantis Europos reglamentavimas, socialiniai reikalavimai, ataskaitų teikimo pareigos ir dažnėjančios patikros. Prie to prisideda ir administracinė našta – vidaus procesai, auditai, privalomas skaitmeninimas bei dokumentacijos valdymas“, – aiškina C. Radu.
Pasak jos, šie veiksniai tiesiogiai veikia įmonių likvidumą, finansinį prognozuojamumą ir galimybes investuoti.
Prie šių išlaidų prisideda ir techniniai reikalavimai. Vežėjams tenka keisti kelių mokesčių surinkimo įrenginius į 4G technologiją palaikančius modelius, diegti naujus tachografus – vieno tokio įrenginio kaina siekia apie 1 tūkst. Eur – taip pat investuoti į IT sistemas ir apskaitos procesų integraciją.
Faktoringo bendrovės „Bibby Financial Services“ analitikų teigimu, didės ir reikalavimai duomenų kokybei. Vis svarbesni taps savalaikiai pristatymo patvirtinimai, skaidrūs atsiskaitymai ir patikima informacija apie transporto emisijas.
Dekarbonizacija vis dar brangi
Šias kasdienes išlaidas papildo ir dekarbonizacijos spaudimas. Elektriniai sunkvežimiai vis dar yra gerokai brangesni nei dyzeliniai, o jų naudojimui reikia ir papildomos infrastruktūros.
„Naujausios kartos elektriniai sunkvežimiai jau pasižymi dideliu patikimumu ir gali būti naudojami ilguose maršrutuose – jei tik maršrutas ir įkrovimo infrastruktūra yra tinkamai suplanuoti“, – sako Stefanas Hohmas, „Dachser“ plėtros direktorius.
Tačiau jis pripažįsta, kad ekonominė tokios investicijos logika labai priklauso nuo reguliavimo aplinkos. Ten, kur taikomos lengvatos – pavyzdžiui, atleidimas nuo kelių mokesčių – eksploatacija gali atsipirkti. Tačiau vietiniame transporte, kur tokių paskatų nėra, investicijų atsiperkamumą vis dar sunku pagrįsti.
„Dekarbonizacija turi ekonominę prasmę tik tuomet, kai ji planuojama pagal realius naudojimo scenarijus, remiama stabilia reguliavimo aplinka ir suvokiama kaip mokymosi procesas pačioje įmonėje“, – pabrėžia jis.
Kitaip tariant, dekarbonizacijos klausimas šiandien nebėra „ar“, o „kada ir kaip“.
Derybinė pozicija stipresnė, nei gali atrodyti
Nepaisant didėjančių sąnaudų, paklausos situacija transporto rinkoje vis dar suteikia vežėjams tam tikros derybinės erdvės.
„Rinka rodo, kad transporto paslaugų paklausa nemažėja. Tai leidžia vežėjams išlaikyti gana stiprią derybinę poziciją“, – teigia K. Kisielewska.
Ji kaip pavyzdį pateikia sausio 7 d. vežėjų protestą Gdansko „Baltic Hub“ terminale, kuris parodė, kad transporto sektoriaus spaudimas gali turėti realų poveikį kitoms tiekimo grandinės dalims.
Vis dėlto dalinis sąnaudų perkėlimas klientams tampa neišvengiamas. Didžiausias iššūkis – ypač mažoms ir vidutinėms transporto įmonėms – sukurti tokius santykius su klientais, kad jie suprastų augančių kaštų pasidalijimo būtinybę.
„Transporto sektoriuje kaina dažniausiai yra derybų pradžios taškas. Tačiau konkuruoti vien kaina šiandien reiškia priartėti prie bankroto ribos. Ilgalaikėje perspektyvoje daug daugiau vertės kuria santykiai, paremti paslaugos kokybe ir patikimumu“, – sako K. Kisielewska.
Ką rodo ši dėlionė?
2026-ieji verčia transporto įmones pereiti nuo paprasto sąnaudų karpymo prie aktyvaus pelningumo valdymo.
Per dvejus metus veiklos sąnaudos išaugo 15–25 proc., tuo pat metu didėja reguliavimo reikalavimai, darbo užmokesčio spaudimas ir dekarbonizacijos iššūkiai. Šie veiksniai veikia vienu metu ir kaupiasi.
Įmonės, kurios geba tiksliai skaičiuoti visas sąnaudas – ne tik degalus, – selektyviai rinktis kontraktus ir kurti klientams vertę, turi galimybę ne tik išgyventi, bet ir sustiprinti savo pozicijas. Tuo tarpu tie rinkos dalyviai, kurie vis dar konkuruoja vien tik kaina, šiemet gali atsidurti labai arti ribos.
