Prastos kelio sąlygos fronto zonose ir netinkamas naudojimas privertė kariuomenę sukurti visą profesinio mokymo sistemą, automobilių transporto aptarnavimui. Visų pirma, armija turėjo apmokyti vairuotojus.
Sausros metu jie kovojo su dulkėmis, kurios prasiskverbdavo net į mažiausias skyles, sklindančios nuo kaimiškų žvyrkelių. Lyjant lietui automobiliai skendo purve.
Seržantas H. Wrightas prisiminė, kaip per Somos mūšį, netoli Ženši (Ginchy), sunkvežimis A.S.C. tamsoje nuvažiavo nuo kelio ir įstrigo baloje. Vairuotojas kreipėsi į netoliese esančius karininkus.
Vokiečių artilerijos apšaudytas prancūziškas kelias su automobilių kolona
– Aš ir šeši artilerijos karininkai sutiko padėti ir paėmėme kastuvus. Sunkvežimis stovėjo baloje beveik iki ratų viršūnių. Mes tyloje žiūrėjome į automobilį ir galvojome, kaip jį ištraukti, kai vienas iš savanorių pasakė: „Vaikinai, bus lengviau užmesti dar šiek tiek purvo ant sunkvežimio ir užkasti jį”.
Belgijos keliuose iš grindinio akmenų automobiliai suirdavo nuo vibracijų, o lietuje akmenys buvo labai slidūs, o tai sukeldavo daug susidūrimų ir rimtesnių nelaimingų atsitikimų. Amerikos savanoris Hi Sibley`us taip pat atkreipė dėmesį į kelių kokybę.
Tas pats kelias beveik sutvarkytas ir paruoštas eismui
– Flandrijoje keliai buvo sugadinti nuo sunkios artilerijos. Kelkraščiai slidūs, nes iš molio, o stipriai lyja tiksliai kas valandą – tikino Sibley`us. – Kai artilerija ragina kovai, niekas negalvoja apie duobes tik skuba visu greičiu –pateisina vairuotojus.
Pridurdavo, kad daug yra avarijų, o kelio kraštuose daugybė sugadintų automobilių. Daug priekinių susidūrimų, nuvažiavimų nuo kelio, nuo tilto. Daugiausia skundėsi dėl karių kvalifikacijų.
– Vairuotojai ir mechanikai yra nepatyrę. Variklio taisymo metu ant cilindro galvutės tarpiklio palieka sudegusius aliejaus gabalus arba surenkant variklį pamiršta apie vožtuvą ar du – paminėdavo nusižengimus. Tai atsitikdavo nepaisant vykdomų mokymų, kur tik prancūzų kariuomenėje jie apėmė keliasdešimt tūkstančių kareivių-mechanikų.