Adobestock nuotr.

Verslas nori ieškoti vairuotojų Baltarusijoje, Kazachstane ir Kirgizijoje. Ukrainiečiai išvažiavo ginti savo krašto

Transporto verslas ragina Vyriausybei taikyti išimtį darbo vizoms gauti tolimųjų reisų vairuotojams iš Baltarusijos, kadangi dėl karo Ukrainoje krovinių gabenimo paslaugas siūlančioms įmonėms smarkiai trūksta vairuotojų. Dėl šios priežasties Lietuvos pramonės ir prekybos sektoriai susiduria su prekių tiekimo grandinių trikdžiais.

Vidutinis skaitymo laikas 3 minutės
|

5.04.2022

Dėl gilėjančios vilkikų vairuotojų trūkumo problemos į Vyriausybę kreipėsi Lietuvos verslo konfederacija ir Lietuvos pramonininkų konfederacija. Verslas prašo Vyriausybės pagalbos transporto sektoriui rasti darbuotojų kitose šalyse, palengvinti atvykimo ir vizų išdavimo procedūras, skirti papildomus išteklius konsulatui Kazachstane, įsteigti konsulatą Kirgizijoje bei kitose šalyse.

Pasak verslininkų kreipimąsi palaikančio Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) vadovo Povilo Drižo, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje daugiau kaip 10 tūkst. Lietuvoje dirbančių ukrainiečių vairuotojų išskubėjo ginti savo krašto. Šis skaičius sudaro 13 proc. visų tarptautinio transporto vairuotojų skaičiaus Lietuvoje, liudija Užimtumo tarnybos duomenys kovo pabaigoje.

„Dėl staigaus vairuotojų trūkumo logistikos grandinė pastebimai sulėtėjo visoje Europoje. Prekes importuojanti ir eksportuojanti pramonė bei prekybininkai susiduria su transportavimo problemomis. Todėl verslas ragina Vyriausybę skubiai spręsti vairuotojų trūkumo klausimą. Konkretūs pasiūlymai yra pateikti ir Vyriausybei, ir Seimui“, – sako P. Drižas. 

Pasak jo, Lietuvos transporto ir logistikos įmonės užtikrina ekonomikos atsparumą, o taip pat humanitarinės ir kitokios pagalbos Ukrainai teikimą.

„Šiandieninėje įtemtoje geopolitinėje situacijoje nepertraukiamas krovinių mobilumas ir logistikos infrastruktūros funkcionavimas turi būti vertinamas kaip ypatingos strateginės reikšmės. Iš valstybės pasigendame ryžtingų sprendimų, kurie užtikrintų padidintą mūsų šalies transporto sistemos ir visos ekonomikos atsparumą grėsmėms įveikti“, – sako P. Drižas.

Jo teigimu, vienas iš esminių uždavinių – žmogiškųjų išteklių pritraukimas. Verslas deda pastangas ieškodamas profesionalių tarptautinio transporto vairuotojų kitose šalyse, tačiau didžioji dalis jų negali atvykti į Lietuvą dėl neefektyvios imigracinės politikos ir pernelyg lėtų procedūrų konsuliniuose skyriuose.  Be to, neišspręstas Mobilumo paketo klausimas tik blogina situaciją.

Lietuva neteks ketvirtadalio vairuotojų

Skaičiuojama, kad per šiuos metus transporto sektorius gali netekti iki 25 proc. vairuotojų, o transporto paslaugų eksportas gali susitraukti 1 mlrd. Eur. Lietuvos krovininio kelių transporto paslaugų eksportas pernai pasiekė 4,1 mlrd. Eur apyvartą. 

Sodros duomenimis, sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojais dirba 78 tūkst. asmenų. Baltarusiai ir ukrainiečiai transporto sektoriuje sudaro didžiausią įdarbintų užsieniečių dalį. Kai kurių šaltinių duomenimis – net 80 proc.

Vilkikų vairuotojų trūkumo problema Europoje išryškėjo per COVID pandemiją ir įsigaliojus Mobilumo paketo reikalavimui dėl privalomo vairuotojų grąžinimo. Paaiškėjo, kad žemyne trūksta apie 400 tūkst. vairuotojų.

Geopolitinė situacija vairuotojų darbo jėgos trūkumą stumia į gilią krizę, kadangi vairuotojai iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos iki karo sudarė reikšmingą įdarbintų užsieniečių dalį Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos ir kitų šalių vežėjų įmonėse.

T INFO zemelapis vairuotoju trukumas

Paantraštės