Pavargęs vairuotojas, kai kelioms sekundėms užsnūsta (vadinamasis mikromiegas) ar užmiega prie vairo, kelia didžiulį pavojų saugumui. Tokioje situacijoje gali pasitarnauti automatizuotas vairavimas, kai transporto priemonė pati sprendžia, ką daryti – vairuoja, stabdo ir greitina.
Tačiau tol, kol neįmanoma visiškai atsisakyti vairuotojo buvimo, sprendimu gali būti pusiau automatinės transporto priemonės, palaikančios visus, kurie sėdi prie vairo. Tokiu atveju pravers naujas sprendimas.
Pirmas žingsnis žengtas
Fraunhoferio institutas daugelį metų dirbo kurdamas sprendimą, leidžiantį stebėti vairuotojų elgesį. Pavyzdžiui, plačiai aprašyta buvo akių stebėjimo sistema „eye tracker“, kuri „sėdi“ prietaisų skydelyje ir įspėja vairuotoją, kai šis užmiega.
Nors vairuotojų stebėjimo sistemos jau yra, kol kas jos beveik nenaudoja kameros vaizdo duomenų, iš esmės apsiriboja nuovargio nustatymu. Manoma, kad dirbtinis intelektas tai pakeis.
Neseniai buvo baigti IOSB (Fraunhofer Institute of Optronics, System Technologies and Image Exploitation) darbai, kuriais siekiama sukurti pirmąją sistemą, kuri pagal vaizdo duomenis gali daryti išvadas apie vairuotojo veiklą ir perimti automobilio valdymą, jei vairuotojo elgesys yra „įtartinas“. Tai svarbus žingsnis automatizuotų transporto priemonių įgyvendinimo procese.
Stebimas vaizdo kamera
Pati automatizuotos transporto priemonės idėja grindžiama dviem prielaidomis. Iš vienos pusės transporto priemonėje sumontuoti jutikliai turi gebėti stebėti ir interpretuoti judesį, o iš kitos – akimirksniu susisiekti su vairuotoju.
Kameros stebi kabinos vidų. Jos gali aptikti mikromiego faktą ir automatizuotų transporto priemonių atveju imtis atsakomųjų veiksmų.
IOSB sukonstravo simuliatorių su daugybe jutiklių, kurie stebi judėjimą kabinoje. Būtent jis turi rinkti duomenis ir juos analizuoti. Be visų transporto priemonėje esančių keleivių kūno padėties, stebėjimo sistema taip pat aptinka veiksmus ir su tuo susijusius objektus.
Mašininio mokymosi algoritmai ir procesai yra šios technologijos kūrimo pagrindas. Jie realiu laiku analizuoja kameros duomenis, kad sužinotų, ar, pavyzdžiui, vairuotojas kalba telefonu, ko nors ieško spintelėje ir pan. Vadinamojo mašininio mokymosi sprendimai leido tai atkurti sistemoje, sukuriant konkrečius kameros kadrus (rankų, kojų išdėstymas, atskiri judesiai ir konkrečių objektų padėtis kabinoje).
Tada buvo sukurti algoritmai, apibrėžiantys atskirus procesus. Jie gali nustatyti, ar kas nors miega, ar žiūri į kelią, ar yra išsiblaškęs. Sujungdama vaizdus ir analizuodama duomenis, sistema gali įvertinti, kaip greitai vairuotojas gali atgauti vairo kontrolę, išgirdęs garsinį pranešimą.
Sistema palaiko tiek tradicines vaizdo kameras, tiek terminio vaizdo (fiksuoja tamsoje), tiek 3D (matuoja atstumą tarp objektų ir kameros). Šių įrenginių išdėstymas yra laisvas.
Nauja pareiga
Kabinoje esančių žmonių vaizdai sukuria specifinius skaitmeninius skeletus. Tačiau visas sprendimas pagrįstas sąveika, vykstančia tarp vairuotojo ir transporto priemonės.
Ši technologija gali atpažinti veido bruožus, taip pat dabartines žmonių pozas kabinoje. Tada iš šių pozicijų galime nustatyti, ką šiuo metu veikia vairuotojas ir keleiviai, – aiškina Michaelas Voitas, „Fraunhofer IOSB“ grupės vadovas.
Jei elgesys yra „įtartinas“, gali įsijungti garsinio signalo sprendimas, pavyzdžiui, leidžiantis transporto priemonei saugiai sulėtinti greitį arba pastatyti automobilį.
Nuo kitų metų vidurio visi nauji ES rinkai pristatomi automobiliai turės būti aprūpinti pažangiomis saugos sistemomis, įskaitant automobilio išlaikymą eismo juostoje ir būtent vairuotojo mieguistumo stebėjimą.
Naujasis Europos Sąjungos reglamentas pabrėžia kad vairuotojų aktyvumo aptikimas yra labai svarbus, o automatizuotuose automobiliuose stebėjimas turi būti privalomas, nepriklausomai nuo jų automatizavimo lygio.
Netrūksta prieštaravimų
Naujasis sprendimas, šiuo metu bandomas lengvuosiuose automobiliuose, ateityje gali būti naudojamas ir sunkvežimiuose. Jis neapsaugos nuo mikromiego, bet gali lemti, kad jis nesibaigs tragiškai.
Sprendimo kūrėjai užtikrina, kad technologija yra praktiškai paruošta bandomajai gamybai.
Tačiau iš karto pasigirdo kaltinimų, kad transporto priemonės vidaus stebėjimas yra ne kas kita, kaip joje esančių žmonių invigiliacija. Sprendimo kūrėjai ramina, kad kamerų duomenys analizuojami realiu laiku. Jie neišsaugomi ir niekuomet nepalieka transporto priemonės, o asmeninė informacija niekur nerenkama.