Geopolitinė situacija, auganti Europos ekonomika, padidėjęs vartojimas keičia logistines schemas, koncentruodamas didžiąją rytų Europos vežėjų parko dalį vakarų Europoje. Vokietijoje, 2017 m. pirmojo pusmečio duomenimis, 42 proc. krovinių srauto buvo pervežta kitų šalių registacijos vilkikais. Panaši situacija stebima ir kitose senosiose Europos Sąjungos valstybėse. Rytų Europos vežėjai sparčiai tvirtinasi ir kabotažinių krovinių pervežimo pozicijose, tuo sukeldami pasipiktinimą, kad atima vietinių vežėjų darbą. Senosios Europos sąjungos valstybės imasi įvairių priemonių, kaip pažaboti augančią konkurenciją transporto sektoriuje. Viena iš jų yra draudimas vairuotojams 45 val. poilsį praleisti vilkiko kabinoje.
Ši tema yra itin aktuali ir paskutiniais metais verčianti vežėjus sukti galvas, kaip šį draudimą įgyvendinti realybėje. Šiuo metu draudimas praleisti kassavaitinio poilsio laiką vilkiko kabinoje galioja Prancūzijoje, Belgijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Italijoje. Ispanijoje ir Austrijoje taip pat svarstomas šio draudimo įsigaliojimas.
Kyla klausimas, koks yra šio draudimo tikslas?
Pirminė šio draudimo iniciatyva siekė užtikrinti saugumą keliuose, gerinti vairuotojų darbo sąlygas, tačiau realybėje pagrindinis jo tikslas yra apriboti vietinių ir užsienio vežėjų konkurenciją vietinėje rinkoje.
Vairuotojo poilsio laikas nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente 561/2006. Iki 2017 12 20, kol Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nepateikė oficialaus išaiškinimo, buvo daugiau galimybių šio Reglamento interpretavimui ir baudos dėl 45 val. poilsio draudimo vilkiko kabinoje išvengimui.
Išaiškinime patvirtinama, kad negalima pasinaudoti Reglamente nurodytais reguliariais savaitinio poilsio laikotarpiais būnant transporto priemonėje. Nuspręsta, kad Reglamento 8 straipsnio 6 ir 8 dalis reikia aiškinti taip, kad negalima pasinaudoti 8 straipsnio 6 dalyje nurodytais reguliariais kassavaitinio poilsio laikotarpiais būnant transporto priemonėje, t.y. vairuotojas negali atlikti normalaus kassavaitinio 45 val. ir daugiau trunkančio poilsio, transporto priemonėje.
Krovinio ir vilkiko saugumas
Pagrindinė problema siekiant įvykdyti šio draudimo sąlygas nėra papildomi kaštai vairuotojo apgyvendinimo išlaidoms padengti. Didžiausią nerimą kelia siekis užtikrinti krovinio ir vilkiko saugumą.
Senojoje Europoje nėra pakankamai reikiamos infrastruktūros pritaikytos saugiai palikti transporto priemonę ir krovinį. Draudimo atstovai tikina, jau realybėje susiduriantys iš šio draudimo kylančiomis grėsmėmis.
„Vis daugiau ES šalių įstatymuose įtvirtina draudimus vairuotojams nakvoti vilkiko kabinoje darant 45 valandų savaitinio poilsio pertraukas. Vietoje to, vairuotojai įpareigojami rinktis nakvynę viešbučiuose. Nors už šio reikalavimo nesilaikymą vežėjams numatytos ženklios baudos, mūsų praktika rodo, jog transporto priemonių palikimas viešbučių teritorijose ar aikštelėse negarantuoja krovinių saugumo. Priešingai, ne dažnas viešbutis gali užtikrinti tinkamą transporto priemonės ir krovinio apsaugą (teritorija pilnai aptverta perimetru, veikiančios stebėjimo kameros, įvažiavimo/išvažiavimo kontrolė ir kt.). – pastebi UADBB „AON Baltic“ Žalų skyriaus vadovas Viktoras Slavinskas.
“Maža to, viešbučiai retai prisiima atsakomybę už nuostolius dėl transporto priemonių ar krovinių vagysčių, todėl draudikams, atlyginusiems nuostolius pagal sudarytas draudimo sutartis nelieka galimybės išsieškoti patirtus nuostolius subrogacine tvarka. Vairuotojui nakvojant kabinoje tretiesiems asmenims įvykdyti vagystę tampa sunkiau, nes vairuotojas turi daugiau galimybių pastebėti vykdomą vagystę, operatyviai reaguoti bei kreiptis pagalbos į teisėsaugos institucijas” – sako Viktoras Slavinskas.
“Bet kuriuo atveju, vežėjai, kurių vairuotojai renkasi nakvynę kabinoje, o ne viešbutyje, turėtų vertinti ne tik riziką gauti baudą už nustatytų reikalavimų neįvykdymą, tačiau įsivertinti ir tai ar galiojančios KASKO, krovinių ar vežėjų civilinės atsakomybės draudimo sąlygos atlygintų nuostolius, įvykus apdrausto turto sugadinimui ar vagystei” – priduria ekspertas.
Mobilūs viešbučiai Prancūzijoje
Pritaikytos infrastruktūros trūkumą greitai ėmėsi išnaudoti Prancūzijos verslininkai. Kaip viena iš idėjų, kurią lengvai galima rast internete yra mobilūs viešbučiai. Šio verslo sumanytojai vilkikų puspriekabėse įrengė daugiaviečius kambarius, dušus, virtuvėlės. Toks viešbutis gali atvykti į Jūsų nurodytą vietą.
Tačiau kyla klausimas, ar kiekvienas vairuojas norės ilgajam savaitgaliui kraustytis į tokį viešbutį ar pakelės motelį. Šiuolaikinių vilkikų kabinos yra gana erdvios, erdvės funkcionalumas yra optimizuotas: maždaug 6 kvadratiniai metrai ploto skirti darbo vietai, likusi dalis – miegamajai zonai ir poilsio kampeliui. Čia vairuotojai įsikuria kaip namuose, turi visus reikiamus asmeninius daiktus, maisto atsargas.
Baudos už 45 valandų poilsio laiko leidimą vilkiko kabinoje
Paskutiniu metu vis dažniau kalbama ir apie realias baudas už 45 valandų poilsio laiko leidimą vilkiko kabinoje gavusius vežėjus ir vairuotojus. Baudų dydis svyruoja nuo 500 iki 2000 eurų. Svarbu pabrėžti ir tai, kad ne tik šalys, kuriose galioja šis draudimas, už jo nesilaikymą gali skirti baudą.
Turime patirties, kai mūsų įmonės “Baltic transline” du vilkikai buvo sustabdyti Šveicarijoje ir kontrolės metu iš vairuotojų buvo pareikalauta pateikti įrodymus, t.y. čekį už viešbutį įrodantį, kad praėjusio savaitgalio 45 valandų poilsį Vokietijoje jie būtent jame ir praleido. Pasikonsultavus su teisininkais šiuo klausimu gavome atsakymą, kad Šveicarijos vietiniai įstatymai užtikrina tokią teisę pareigūnams tikrinti kaip šiuo atveju vežėjas laikėsi kaimyninės šalies įstatymų reikalavimo.
Nauji reikalavimai senosiose Europos šalyse įvedami siekiant kovoti su Rytų Europos vežėjais, kurie tenkinasi kuklesnėmis darbo ir poilsio sąlygomis, todėl gali pasiūlyti pigesnes paslaugas ir nukonkuruoti vietinius vežėjus. Tačiau vertinant didelę vairuotojų trūkumo problemą visoje Europoje galima spėti, kad tokie draudimai tik dar labiau pagilins transporto trūkumo klausimą, turės didelės įtakos vežėjų logistinėms schemoms. Senosios Euopos šalys nori apsaugoti vietinius vežėjus, bet jau pradedama kalbėti ir apie tai, kad turimi jų resursai jokiu būdu nebeužtikrins reikiamo kiekio augančiai paklausai. Siekiant lygių konkurencinių sąlygų derėtų ieškoti kompleksiškų sprendimų, įvertinant visų galimybes dalyvauti ir dirbti vienoje rinkoje.
Nuotr. Flickr.com