Dėl šios priežasties “Linava” ragina Vyriausybę keisti darbuotojų atvykimo ir vizų išdavimo procedūras, skirti papildomus žmogiškuosius išteklius administraciniam darbui Lietuvos konsulatuose Vidurinės Azijos valstybėse, kurių piliečiai norėtų dirbti Lietuvoje. Taip pat padėti ieškant kitų sprendimų, kurie leistų transporto sektoriui išlikti konkurencingam Europoje.
Ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, pirmąjį 2022 m. ketvirtį transporto ir saugojimo sektorius net du kartus išsiskyrė laisvų darbo vietų statistikoje.
„Transporto ir saugojimo sektorius buvo lyderis pagal metinį laisvų darbo vietų prieaugį, taip pat buvo lyderis ir pagal faktinį laisvų darbo vietų skaičių. Iš vienos pusės, tai indikuoja, kad transporto įmonių vadovai gana pozityviai žiūri į verslo perspektyvas ir kuria naujas darbo vietas. Iš kitos pusės, skaičiai rodo, kad šalies transporto bendrovės akivaizdžiai patiria sunkumų, susijusių su laisvų darbo vietų užpildymu. Tai stipriai ribos tolesnę transporto sektoriaus plėtrą, todėl valstybė turi padėti šiam sektoriui greitais ir veiksmingais sprendimais“, – sako A. Izgorodinas.
Statistikos departamento duomenys rodo, kad pirmąjį metų ketvirtį transporto sektorius pirmavo tiek pagal faktinį laisvų darbo vietų skaičių, tiek pagal didžiausią laisvų darbo vietų prieaugį – fiksuota 4,5 tūkst. laisvų darbo vietų ir 1,2 tūkst. išaugusi darbo vietų pasiūla, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Antroje vietoje – apdirbamosios gamybos sektorius, kuriame fiksuota 3,9 tūkst. laisvų darbo vietų, trečioje – viešojo valdymo, ir gynybos sektorius – čia ieškota 3,8 tūkst. darbuotojų.
Ekonomistas A. Izgorodinas atkreipia dėmesį į nerimą keliančias tendencijas – Europos Komisijos apklausos rodo, kad euro zonos vartotojų nuomonė apie jų finansų padėtį ir finansų perspektyvas sparčiai blogėja. Euro zonos vartotojai turi vis mažiau motyvacijos leisti pinigus ne pirmo būtinumo prekėms.
„Mažėjantis euro zonos vartotojų optimizmas yra svarbus rodiklis, atskleidžiantis, kad ne už kalnų yra vartojimo nuosmukis, kuris pirmiausiai palies tas prekes ir paslaugas, kurių vartotojai gali atsisakyti. Galimas vartojimo ES regione susitraukimas kels riziką ir Lietuvos transporto paslaugų eksporto apimtims, nes lėtėjant vartojimui, atitinkamai lėtės ir transporto paslaugų poreikis“, – pabrėžia A. Izgorodinas.
Transporto sektoriui reikia pagalbos
„Linavos“ generaliniam sekretoriui Zenonui Buivydui pesimistinės euro zonos gyventojų nuotaikos taip pat kelia nerimą dėl dar didesnių iššūkių mūsų šalies vežėjams.
„Dabar yra tas laikas, kai būtina priimti protingus sprendimus ir padėti šalies transporto sektoriui užpildyti trūkstamas darbo vietas, taip pasiruošiant dar didesniems iššūkiams. Jau dabar transporto ir logistikos įmonės mielai įdarbintų 30 tūkst. tolimųjų reisų vairuotojų. Dėl karo Ukrainoje daug Lietuvoje dirbusių tolimųjų reisų vairuotojų išvyko ginti Tėvynės. Apie trečdalį visų sektoriuje dirbančių vilkikų vairuotojų sudarė būtent ukrainiečiai“, – sako Z. Buivydas.
Todėl, pasak jo, Vyriausybė ir atsakingos ministerijos nedelsiant turi palengvinti darbuotojų iš ne Europos Sąjungos (ES) šalių atvykimo ir vizų išdavimo procedūras, skirti papildomus žmogiškuosius išteklius konsulatui Kazachstane, įsteigti konsulatą Kirgizijoje ir taip padėti mūsų sektoriui užpildyti trūkstamas darbo vietas.
Asociacijos viceprezidentas Vytas Bučinskas įsitikinęs, jog norint išlaikyti Lietuvos transporto sektoriaus konkurencingumą, būtina aktyvesnė valstybės pagalba vežėjams ieškant naujų rinkų ir bendradarbiavimo galimybių ne tik Vakaruose, bet ir stiprinant esamus ryšius tokiose šalyse kaip Kazachstanas, Azerbaidžanas, Uzbekistanas, Kirgizija.
„Pavyzdį būtų galima imti ir iš Lenkijos, kurioje darbuotojai iš trečiųjų šalių įdarbinami gerokai greičiau. Šioje kaimyninėje šalyje darbuotojų įdarbinimo procesas yra žymiai spartesnis nei Lietuvoje – įdarbinti vairuotoją galima per savaitę vietoje Lietuvoje įprastų poros mėnesių. Be to, kaimynai lenkai neužkirto galimybių įdarbinti tolimųjų reisų vairuotojų iš Baltarusijos ir taip padeda augti šalies ekonomikai“, – sako V. Bučinskas.