Ši tema buvo viena pagrindinių internetinio seminaro „Būti ar nebūti – Europos vežėjų dilema: kaip išlaikyti ir pritraukti vairuotojus krizės laikais“, kurį surengė „Trans.INFO“ ir Europos kelių transporto institutas (EITD). Diskusijoje daug dėmesio skirta vairuotojų lojalumui, darbo sąlygoms ir praktiniams sprendimams, padedantiems vežėjams išlaikyti patyrusius darbuotojus.
„Truckers Life“ fondo 2025 m. gruodį atlikta apklausa parodė dvilypį vaizdą: daugiau nei 60 proc. vairuotojų teigia mėgstantys savo darbą. Jie vertina savarankiškumą, patį vairavimą ir pasitenkinimą, kurį suteikia profesija. Tačiau kartu net 64 proc. šio darbo nerekomenduotų nei jaunimui, nei savo šeimos nariams, o daugiau nei pusė reguliariai svarsto apie profesijos keitimą.
„MCG Logistics“ vadovė Magdalena Szaroleta pabrėžia, kad problema slypi ne pačiame vairavime.
Tikrasis iššūkis – ne darbas, o sąlygos, kurios jį lydi. Taip, atlygis yra labai svarbus. Tačiau tai – tik viena visos dėlionės dalis, – sako Magdalena Szaroleta.
Pasak jos, daug didesnę reikšmę turi nuspėjami grafikai, iš anksto suplanuoti maršrutai, pagarbus požiūris iš dispečerių ir klientų, šiuolaikiška technika bei – vis dažniau – reali darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra.
Svarbiausia – aiškūs tvarkaraščiai, geras planavimo procesas, išankstinė informacija apie reisus ir pagarbus biuro darbuotojų, klientų bei partnerių elgesys. Žmonių tarpusavio ryšiai ir komunikacija čia lemia labai daug, – vardija „MCG Logistics“ vadovė.
Atlyginimas – tik ketvirtas argumentas
Panašias išvadas pateikė ir Florence Le Guyader iš Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU). Ji pristatė tyrimų rezultatus, surinktus tarp vairuotojų Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Nyderlanduose. Įdomu tai, kad atlyginimo dydis tarp priežasčių, kodėl žmonės lieka profesijoje, atsidūrė tik ketvirtoje vietoje.
Pagrindinis motyvas likti šiame darbe nėra atlygis. Daug svarbesni yra laisvės ir nepriklausomybės jausmas, – pabrėžė IRU ekspertė.
Vairuotojams vis dar patinka būti kelyje. Tačiau atgraso visa tai, kas lydi patį vairavimą: ilgos savaitės be šeimos, nuolatinis stresas, prastos darbo sąlygos ir augantis jausmas, kad profesiją vis sunkiau suderinti su asmeniniu gyvenimu.
Sunkvežimio vairuotojas nedirba nuo devynių iki penkių. Jis gali būti reise ištisas savaites. Dėl to sektorius tampa vis mažiau patrauklus naujiems darbuotojams, – atkreipia dėmesį Tove Dahlberg iš Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF).
Dėl šių priežasčių, kaip pastebi Florence Le Guyader, keičiasi ir jaunesnių vairuotojų lūkesčiai.
Matome, kad jaunimas vertina ne tik atlyginimą. Jiems itin svarbu galėti kasdien grįžti namo. Darbo ir gyvenimo balansas kai kuriems tampa beveik svarbesnis už algą.
„Truckers Life“ fondo duomenys, pristatyti seminare, tai patvirtina. Nors per mažas atlygis išlieka dažniausiai įvardijama priežastimi, kodėl svarstoma palikti profesiją (tai nurodė 68 proc. respondentų), beveik taip pat dažnai minimi ilgi laikotarpiai toli nuo namų, stresas ir sudėtingos darbo sąlygos.
Panašiai situaciją mato ir patys vežėjai. Ispanijos įmonės Exportcargo vadovas Francisco Garcia akcentuoja, kad lojalumo neįmanoma sukurti vien keliant algas.
Neturėtume susitelkti tik į atlyginimų didinimą. Reikia žiūrėti į visą paketą: kokybišką planavimą, galimybę greičiau grįžti namo, produktyvumo didinimą ir bendradarbiavimą su klientais, – sako Francisco Garcia.
Vairuotojas neturi likti vienas su problema
Viena ryškiausių seminaro temų – pakrovimo ir iškrovimo procesai. Transporto įmonės dažnai mano, kad sandėlių sąlygų jos nepakeis, nes tai – kliento teritorija. Tačiau tyrimai parodė, kad vežėjo elgesys tokiose situacijose turi didelį poveikį vairuotojo pasitenkinimui.
Net 76 proc. vairuotojų, kurie jautė darbdavio palaikymą susidūrus su problemomis prie rampų, deklaravo pasitenkinimą darbu. Tarp tų, kurie buvo palikti tvarkytis patys, šis rodiklis krito iki 44 proc.
Net jei vežėjas negali sutrumpinti, pavyzdžiui, penkių valandų laukimo iškrovimui atlikti, jis gali imtis kitų veiksmų: susisiekti su klientu, nuolat palaikyti ryšį su vairuotoju, padėti sprendžiant kalbos barjero klausimus ar tiesiog parodyti, kad situacija sprendžiama, o ne ignoruojama.
Vairuotojai turi žinoti, kad piktnaudžiavimo ar pernelyg ilgo laukimo atvejais įmonė juos palaikys, – priduria Francisco Garcia.
Lojalumas kuriamas kasdien
Pagarba vairuotojams prasideda nuo organizacijos kultūros. „MCG Logistics“ reguliariai susitinka su vairuotojais, renka jų grįžtamąjį ryšį ir pagal jį koreguoja vidinius procesus. Pasak Magdalenos Szaroletos, tokie kasdieniai sprendimai vairuotojų išlaikymui įmonėje daro didesnę įtaką, nei dažnai manoma.
Organizacijos kultūra yra vienas svarbiausių veiksnių. Tai komunikacija, santykiai ir tai, kaip kasdien sprendžiame vairuotojų problemas. Jie tai jaučia kiekvieną dieną, – sako ji.
Šis požiūris virsta ir konkrečiais veiksmais: įmonė sukūrė net keturiolika skirtingų darbo sistemų, kad geriau atlieptų skirtingus vairuotojų poreikius, investuoja į modernų parką ir skatina labiausiai patyrusius darbuotojus tapti mentoriais naujokams.
Įdomu tai, kad, M. Szaroletos teigimu, efektyviausias būdas pritraukti naujų žmonių nėra reklamos kampanijos.
Geriausiai veikia rekomendacijos, – teigia ji.
Išlaikymo „nenusipirksi“ vien priedais
Seminare nuolat grįžo viena mintis: konkurencingas atlyginimas yra būtinas pagrindas, tačiau šiandien jo nebeužtenka. Įmonės, kurioms pavyksta išlaikyti vairuotojus, pirmiausia pasiūlo nuspėjamumą, skaidrią komunikaciją, greitą reakciją į problemas ir aplinką, kurioje vairuotojas jaučiasi partneris, o ne dar viena grandis tiekimo grandinėje.
Todėl vis dažniau pabrėžiama, kad vairuotojų išlaikymas neprasideda ir nesibaigia vien algų kėlimu. Lemiamas tampa kasdienės patirties visuma – nuo maršrutų planavimo ir santykių su vadovais iki jausmo, kad darbdavys realiai stovi vairuotojo pusėje.
Jei norime, kad jaunoji karta rinktųsi šią profesiją, vien didesnės algos neužteks. Turime sukurti tokį darbą, kurį šiandieniniai vairuotojai rekomenduotų savo vaikams. Tik tada galėsime kalbėti apie tikrą įmonės sėkmę, – apibendrino Magdalena Szaroleta.
