Nevilties paskatinti Rusijos vairuotojų veiksmai: grasindami nauju streiku jie ir vėl ragina valdžią pradėti derybas

Daugiau nei 50 Rusijos Federacijos regionų nuo gruodžio 15 iki 25 dienos, t. y. labiausiai užimtu metų laiku, gali vykti nauji vilkikų vairuotojų streikai. Protestai įvyks, jei valstybės valdžios atstovai nesutiks aptarti vairuotojų reikalavimų.

Pirmoji visą valstybę apėmusių streikų banga prasidėjo šių metų kovo 27 dieną. Vairuotojai protestavo prieš „Platon“ sistemą, aukštas baudas, didelį mokesčių kiekį ir valdžios korupciją. Deja, nors iš pradžių prie akcijos kasdien prisijungdavo nauji miestai ir regionai, netrukus emocijos atslūgo ir protestas užsibaigė nesėkme.

Tariamai abejinga valdžia

Viskas dėl to, kad valdžia tariamai išliko abejinga rengiamoms akcijoms. Regioninė valdžia atsisakė kalbėtis su streikuojančiais, teigdama, kad klausimas priskirtinas aukščiausio federalinio lygio valdžios kompetencijai, tuo tarpu federalinės valdžios atstovai tiesiog ignoravo protestuojančius.

Tariamai, nes jau pačioje pradžioje streikuotojai susidūrė su nemažai problemų: spaudoje atsirado daug prieštaringos ir kontraversiškos informacijos apie organizatorius ir jų tikslus, vėliau žiniasklaida iš viso nustojo teikti informaciją apie protestuotojus arba mažino protestuotojų kiekį, rašydama apie „keliolika dalyvių“, nors protestuojančių buvo tūkstančiai.

Pavyzdžiui, balandį premjeras Medvedevas lengvabūdiškai kalbėjo apie akciją, teigdamas, kad „iš 800 tūkstančių registruotų vežėjų protestuoja tik 480 asmenų“. Tą patį mėnesį žinomas rusų tinklalapis lenta.ru pranešė, kad „streikuoja ne 80 proc. vairuotojų, kaip žadėjo organizatoriai, o vos 1 proc.“. Tuo tarpu žinoma, kad vien tik Dagestane, kur streikuota aktyviausiai, jame dalyvavo keli tūkstančiai dalyvių.

– Matyt reikia iš anksto aiškinti, kam yra reikalingi papildomi keliai. Vis dėlto jie (vairuotojai – redaktoriaus pastaba) paskaičiavo, kad tai jiems yra per brangu (kelių mokesčiai) – taip protestą įvertino Rusijos liberalų

demokratų partijos vadovas Vladimiras Žirinovskis.

Vladimiro Žirinovskio pasisakymas:

 

Protestuojantiems vairuotojams nebuvo lengva. Nemažai miestų nesuteikė leidimų akcijai vykdyti, vairuotojams netgi uždrausta pravažiuoti per tam tikras aglomeracijas. Net už mažiausius „nusižengimus“ (pvz., važiavimą su akcijos plakatu) asmenys buvo areštuojami, taikyta valdžios statutinių pareigūnų prievarta protestuotojų atžvilgiu. Buvo pasitelkiami ir OMON pareigūnai (Rusijos specialiosios pajėgos).

Bandymai sukompromituoti organizatorius

Rusijos vyriausybė persekiojo ne tik streiko dalyvius, bet ir jo organizatorius: Sergejų Gricenko, Sergejų Chmelejevą, Andrejų Bažutiną ir Rustamą Malamagomedovą.

Visais būdais bandyta juos sukompromituoti. Andrejus Bažutinas, šiuo metu kandidatuojantis į Rusijos prezidento postą, buvo areštuotas jau kitą dieną po akcijos pradžios. Jis sulaikytas vykstantis pakeliui į protestą. Bažutinas buvo apkaltintas vairavimu neturint vairuotojo pažymėjimo, o socialinės apsaugos institucijos bandė atimti iš jo vaikus.

Liudininkų teigimu, Rustamas Malamagomedovas buvo nežinomų asmenų pagrobtas Maskvoje. Vėliau paaiškėjo, kad jis yra areštuotas FSB. Kalbant apie Sergejų Gricenko, buvo išduotas jo arešto orderis, o visos jo banko kortelės buvo užblokuotos.

Gali būti, kad būtent todėl, dezinformacijos, propagandos ir taikių protesto akcijų blokavimo dėka, ilgus mėnesius besitęsiantis streikas buvo nesėkmingas.

Kas pasikeis gruodį?

Andrejus Bažutinas, vienas iš akcijos organizatorių ir OPR (Rusijos vežėjų susivienijimo) pirmininkas, teigia, kad nauja akcija nebus agresyvi ir vyks taip pat, kaip ir pirmoji.

– Sustosime stovėjimo aikštelėse ir pakelėse, pastatysime stovyklavietes, ant vilkikų užkabinsime plakatus su reikalavimais ir šūkiais, taip pat kaip kovo mėnesį – sako Andrejus Bažutinas.

Jis teigia, kad beveik visi reikalavimai liks tokie patys: visiškas „Platon“ ir transporto mokesčio panaikinimas, darbo ir poilsio laiko priderinimas prie vietos realijų, tvarkos padarymas vilkikų svorio patikrinimo srityje ir pateikimas vežėjams paaiškinimų, kaip skaičiuojamas akcizas degalams.

Iš politinių reikalavimų išliko prezidento Vladimiro Putino apkalta. Atkrito tik vienas reikalavimas – vyriausybės atsistatydinimas. Kodėl?

– Netrukus ir taip įvyks rinkimai, todėl vyriausybė šiaip ar taip turės atsistatydinti – paaiškino Bažutinas.

Neatsitiktinė akcijos data

OPR lyderis paaiškino, kad gruodžio 15-25 pasirinkta neatsitiktinai. Jis teigia, kad parodyti koks iš tikrųjų svarbus yra vairuotojų darbas galima tik nutraukus visus pristatymus ir sulaikius transporto priemonių eismą prieš naujus metus.

Vairuotojų reikalavimai jau išsiųsti prezidentui, Dūmai ir Federacijos tarybai. Streikas prasidės tik tuo atveju, jei valdžia išliks abejinga transportininkų prašymams.

– Streikas įvyks, jei neprasidės dialogas ir nebus įvykdyti mūsų reikalavimai. Generuojame 15 proc. BVP, o šis mokestis (kelių mokestis – redaktoriaus komentaras) liečia kiekvieną, todėl kalbame visos tautos vardu, todėl jie (valdžios atstovai – redaktoriaus pastaba) privalo su mumis skaitytis – pabrėžė Bažutinas.

Ar streikas iš anksto yra pasmerktas nesėkmei?

Kol kas apie dalyvavimą proteste pranešė vairuotojai iš 50 šalies regionų, kuriuose yra OPR atstovybės. Kaip teigia organizatoriai, pasiruošimą protestui rodo visi Susivienijimo dalyviai, t. y. apie 10 tūkstančių vairuotojų. Ar jie kelia realią grėsmę vyriausybei?

Ekonomikos ir politinių reformų centro vadovo Nikolajaus Mironovo nuomone, vyriausybė nebijo panašių akcijų.

– Vyriausybė yra pripratusi prie populistinių lozungų, juo labiau, kad už jų visada slypi noras susitarti, o kadangi nėra politinių reikalavimų, tai reiškia, kad vyriausybei niekas negresia – teigia ekspertas.

Jo nuomone, ekonominiai reikalavimai, priešingai nei politiniai, yra neefektyvūs dėl kelių priežasčių.

Pirma, paprastai streikuojama daugelyje vietų, vietoje to, kad visi streikuojantys susirinktų vienoje vietoje. Antra, protestai yra taikūs, o protestuotojai nėra pasiruošę agresyviai ginti savo teisių. Trečia, kai tik valdžia pradeda iš lėto nusileisti, protestuotojai leidžiasi apkvailinami ir greitai sutinka su bet kokiomis sąlygomis. Ketvirta, streikai paprastai išsprendžia tik dalies protestuojančių problemas, nemažai protestuojančių taip ir lieka nieko nepasiekę.

Sudėtinga vienareikšmiškai teigti, kuo pasibaigs OPR ir jos lyderio Andrejaus Bažutino kova su dabartine vyriausybe. 2015 metų lapkritį prasidėjusi akcija, su trumpomis pertraukomis, tęsiasi iki šiandien. Jei vyriausybė nusileis, tai neabejotinai bus didžiulė vairuotojų pergalė ir didžiulis Maskvos pralaimėjimas. Ar Federacijos valdžia sutiks su tuo? Norėčiau tikėti, kad taip.