Žinote naujieną? Papasakokite mums apie tai!

Sulėtėjus pasaulio prekybos augimui, nenuspėjamumui veikiant pasitikėjimą, o produkciją kai kuriose valstybėse narėse neigiamai paveikus laikiniems vidaus veiksniams, pavyzdžiui, automobilių gamybos sutrikdymams, socialinei įtampai ir nenuspėjamumui dėl fiskalinės politikos, antrąjį praėjusių metų pusmetį ekonominės veiklos tempas mažėjo. Todėl greičiausiai tiek euro zonos, tiek ES bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas nuo 2,4 proc. 2017 m. sumažėjo iki 1,9 proc. 2018 m., teigiama Europos Komisijos (EK) pranešime.

Pasak EK, ekonomikos pagreitis šių metų pradžioje buvo nedidelis, tačiau pagrindiniai elementai išlieka patikimi. Nors ir nuosaikiau, bet ekonomika ir toliau augs. Europos ekonomika turėtų ir toliau justi gerėjančių darbo rinkos sąlygų, palankių finansavimo sąlygų ir kiek ekspansyvios fiskalinės politikos naudą.

Dabar prognozuojama, kad 2019 m. euro zonos BVP išaugs 1,3 proc., o 2020 m. – 1,6 proc. (rudens prognozė: 2019 m. – 1,9 proc.; 2020 m. – 1,7 proc.). ES BVP augimo prognozė taip pat sumažinta iki 1,5 proc. 2019 m. ir 1,7 proc. 2020 m. (rudens prognozė: 2019 m. – 1,9 proc.; 2020 m. – 1,8 proc.).

2017 m. pasiekęs aukščiausią tašką, 2018 m. Lietuvos realiojo BVP augimas sudarė 3,6 proc., o 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, augimas paspartėjo 1,6 proc. Apskritai 2018 m. augimas buvo būdingas visiems sektoriams, išskyrus žemės ūkį. Prie augimo prisidėjo didmeninė ir mažmeninė prekyba, taip pat statybos ir pramoninė gamyba, ypač kapitalo ir tarpinių produktų, tikina Komisija.

Lietuvos ekonomika augs

Kaip pažymi EK, tikimasi, kad Lietuvos ekonomika ir 2019 m. pastebimai augs, nes vartotojų pasitikėjimo ir pramoninių nuotaikų rodikliai išlieka aukšti. Pajamų mokesčio sumažinimas turėtų duoti teigiamą postūmį vartojimui. Kartu prognozuojama, kad ekonomikos augimą ir toliau skatins ES investicijų finansavimas.

Vis dėlto Lietuvos ekonomika neišvengs neigiamo poveikio dėl sumenkusio savo pagrindinių prekybos partnerių augimo. Todėl prognozuojama, kad BVP augimas sumažės iki 2,7 proc. 2019 m. ir iki 2,4 proc. 2020 m.

Europos Komisijos skaičiavimais, bendroji Lietuvos infliacija sumažėjo nuo 3,7 proc. 2017 m. iki 2,5 proc. 2018 m. Pernai pagrindiniai infliacijos veiksniai buvo didelis darbo užmokesčio augimas ir aukštos naftos kainos. 2019 m. gerokai išaugusios dujų ir elektros energijos kainos namų ūkiams paveiks ir infliaciją. Tačiau šį poveikį turėtų sušvelninti mažėjančios naftos kainos.

Elta.lt šalt./CBER nuotr.

komentarai

comments0 komentarų
thumbnail
Tam, kad nustatyti pranešimus apie komentarus, pereikite prie savo paskyros