Per didžiausių pasaulio ekonomikų viršūnių susitikimą Delyje buvo paskelbtas revoliucinis transporto koridoriaus, jungiančio Indiją su Europa, projektas. Jis ves iš Indijos uostų į Artimųjų Rytų šalis, o paskui į Europą. Susitarimą šiuo klausimu pasirašė Jungtinių Valstijų, Indijos, Saudo Arabijos, Jungtinių Arabų Emyratų, taip pat Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos atstovai.
IMEC koridorius (India-Middle East-Europe Economic Corridor) susideda iš dviejų atskirų segmentų. Pirmasis jūra sujungs Indijos uostus su Arabijos pusiasalio uostais (tikriausiai Emyratų Jebel Ali uostas netoli Dubajaus). Antrasis numato geležinkelio linijos tiesimą per Arabijos pusiasalį ir Jordaniją iki Izraelio uostų, iš kurių per Viduržemio jūrą keliaus į Europą. Sprendžiant iš susitarimą pasirašiusių šalių, taikinys greičiausiai bus Italijos ir Prancūzijos uostai.
Memorandume teigiama, kad geležinkelio linija turi tiesiogiai pasiekti uostus ir parems esamus jūrų ir kelių maršrutus. Be akivaizdžios krovinių gabenimo funkcijos, signatarai taip pat planuoja palei geležinkelio liniją nutiesti elektros linijų ir duomenų perdavimo kabelius bei vandenilio, gaunamo iš atsinaujinančių energijos šaltinių, perdavimo vamzdynus.
„India Today”/Tomasz Bortkiewicz @T_Bortkiewicz/Twitter
Negana to, Baltieji rūmai, paskelbdami apie memorandumo pasirašymą, pateikė informaciją, kad visame kelyje ant jūros dugno taip pat ketinama nutiesti elektros ir duomenų perdavimo kabelius.
„Tai tikrai didelis įvykis, dėl kurio pavyks sujungti uostus dviejuose žemynuose, o tai lems stabilesnius, klestinčius ir integruotus Artimuosius Rytus“, – sakė JAV prezidentas Joe Bidenas.
Taip pat pačiame memorandume pasirašiusieji išreiškė viltį, kad koridorius užtikrins regionines tiekimo grandines, o tai palengvins prekybą, padidins galimybes dalyvauti tarptautinėje prekyboje, sumažins jos sąnaudas ir padidins efektyvumą. Projektas, be abejo, yra skirtas ekonominiam bendradarbiavimui remti ir prisidės prie Azijos, Artimųjų Rytų ir Europos regionų integracijos. Išsamesnė informacija bus paskelbta per artimiausias 60 dienų.
I’m proud to announce that the U.S., India, Saudi Arabia, UAE, France, Germany, Italy and EU finalized a historic agreement for a new India-Middle East-Europe Economic Corridor.
This project is about more than just laying tracks.
This is a game-changing regional investment. pic.twitter.com/JPbwFYcUeQ— President Biden (@POTUS) September 9, 2023
Amerikos atsakas į Šilko kelią
Memorandumas buvo paskelbtas G20 viršūnių susitikime, kuriame Kinijos lyderis Xi Jinpingas nedalyvavo. Užtenka žvilgtelėti į pasaulio žemėlapį, kad suprastume, jog planuojamas IMEC koridorius yra alternatyva Kinijos „Juostos ir kelio“ iniciatyvai. Šis pavyzdinis Pekino projektas numatė prekių pristatymą į Europą per Vidurinę Aziją ir Rusiją, sukuriant alternatyvą jūrų keliui, dominuojančiam pasaulio prekyboje. Naujasis šilko kelias eina per šalis, kurios yra Kinijos sąjungininkės arba palaiko tvirtus ekonominius ryšius su Vidurio Karalyste.
Tuo tarpu JAV ir jos partneriai pateikia Azijos ir Afrikos šalims alternatyvą ekonominiam bendradarbiavimui su Kinija. Žinoma, amerikiečiai neigė, kad šia iniciatyva buvo siekiama sumažinti Kinijos įtaką regione. G20 susitikime dalyvavęs Vidurio Karalystės ministras pirmininkas komentavo, kad JAV yra „tik pasekėja“. Tačiau tai skamba lyg kažkas norėtų paslėpti savo nepasitenkinimą.
Kinijos bėdos
Juolab kad Kinijos transporto koridorius pastaruoju metu išgyvena sunkias akimirkas. Iškart po G20 Italija paskelbė pasitraukianti iš „Juostos ir kelio“ finansavimo.
Be to, Kinijos projektas suvokiamas kaip būdas padaryti dalyvaujančias šalis priklausomas nuo Pekino, taip pat ir finansiškai, prisiimant skolų. Per pastaruosius du dešimtmečius Kinija sustiprino savo pozicijas Afrikoje ir tarp besivystančių šalių, pristatydama save kaip alternatyva Vakarams. Dabar JAV bando save pristatyti kaip alternatyvą Kinijai. Sprendimas priimti Afrikos Sąjungą į G20 narystę tikriausiai yra būtent toks žingsnis. Svarbus žingsnis didėjant Afrikos šalių, kaip žaliavų tiekėjų Europai, vaidmeniui, atsižvelgiant į Rusijos gaminių embargą.
Be to, dėl karo Ukrainoje šiuo maršrutu gabenamų krovinių kiekis gerokai sumažėjo. Maršruto tarp Kinijos ir Europos geležinkelių operatoriaus UTLC Eurasian Rail Alliance duomenys rodo, kad 2023 metų sausio–liepos mėnesiais iš Vidurio Karalystės į Europą buvo pervežta 553,4 tūkst. tonų prekių, 47,6 proc. mažiau nei prieš metus. Palyginimui, per tą patį 2022 m. laikotarpį tai buvo 1,057 mln. tonų. O 2021 metų sausio-birželio mėnesiais net 1,261 mln. tonų.
Daug kalbėta apie dalies tūrio perkėlimą į vadinamąjį pietinį Naujojo Šilko kelio koridorių (per Kaspijos jūrą-Kaukazą ir Juodąją jūrą į Europą), tačiau šios linijos pralaidumas neleidžia jai perimti prekių, paprastai vežamų į Malaševičės terminalą. O kalbant apie Malaševičė, Naujojo šilko kelio problemos Lenkijai nėra itin gera žinia. Dėl savo vietos žemėlapyje Lenkija buvo kinams vartai į Europą ir galbūt jų prekių perkrovimo į visą Senąjį žemyną centru.
