Remiantis IRU ir „Transport Intelligence“ kas ketvirtį atliekamomis apklausomis, 2024 m. pirmą ketvirtį sumažėjo tiek neatidėliotinų sandorių, tiek sutartinių įkainių indeksas. Europos neatidėliotinų sandorių indeksas sumažėjo iki 1239 punkto, tai yra 11 punktų mažesnis nei praėjusį ketvirtį ir 82 punktais mažesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Kalbant apie sutartinius įkainius, per pirmuosius tris šių metų mėnesius indeksas taip pat buvo mažesnis nei ankstesniais laikotarpiais. Įvertintas 1276 punktais, jis buvo 26 punktais mažesnis nei 2023 m. paskutinį ketvirtį ir 1 punktu mažesnis nei lygiai prieš metus.
Tačiau, kaip pabrėžiama naujausioje IRU analizėje, nepaisant tebesitęsiančio mažėjimo, jo tempas akivaizdžiai sulėtėjo. Tai gali reikšti, kad transporto paklausos rinka gerėja. Tai galėtų reikšti, kad antrąjį pusmetį, o ypač metų pabaigoje – kainos gali normalizuotis.
IRU analitikai pabrėžia, kad remiantis „McKinsey“ duomenimis, kovą infliacijos lygis Europoje buvo mažiausias per 33 mėnesius, o vartotojų nuotaikos po ilgo nuosmukio laikotarpio pagaliau pakilo.
Nors didžiausiose euro zonos šalyse – Prancūzijoje ir Vokietijoje – padėtis dar toli gražu nėra ideali, daugelis euro zonos šalių pamažu pradeda atsigauti po sulėtėjimo. Pramonės aktyvumą atspindintis PMI indeksas rodo, kad Ispanijoje ir Nyderlanduose jis yra teigiamas. Prancūzijoje ir Vokietijoje gegužę indeksas taip pat pastebimai pagerėjo, o tai reikštų, kad šių šalių gamybos sektorius pabudo.
„Transport Intelligence“ ekspertai prognozuoja, kad Europos kelių transporto apimtys 2024 m., palyginti su praėjusiais metais, šiek tiek padidės – 0,4 proc. Tačiau tai yra reikšmingas pagerėjimas palyginti su 11 proc. sumažėjimu 2023 m. Šį nedidelį atsigavimą turėtų lemti mažėjanti infliacija, didėjantis realusis darbo užmokestis, taip pat minėtas vartotojų nuotaikų ir aktyvumo atsigavimas.
Didesnis vartojimas reiškia didesnę prekių paklausą, o tai savo ruožtu skatina transporto paslaugų paklausą. Tai natūraliai turi lemti didesnius tarifus.
Padidėjimų kalendorius
Antrasis veiksnys, dėl kurio turėtų didėti įkainiai, yra kelių rinkliavų padidėjimas Europos šalyse, nes į šias rinkliavas įtraukiami papildomi aplinkosaugos mokesčiai. Praėjusių metų gruodį įvedus taršos „mokestį“, rinkliavos Vokietijoje padidėjo daugiau kaip 80 proc. Aplinkosaugos mokesčiai taip pat buvo įtraukti į rinkliavas Austrijoje, Čekijoje ir Vengrijoje. Tai nesukėlė tokio drastiško padidėjimo kaip Reino upėje, tačiau kelių transportas šiose šalyse vis dėlto brangsta.
Austrijoje rinkliavos padidėjo 7 proc., Čekijoje – 13 proc., o Vengrijoje – net 40 proc.
„Mokesčių už kelius didinimas yra papildoma finansinė našta vežėjams, kurie jau ir taip patiria dideles veiklos sąnaudas, o tai turi įtakos bendriems krovinių vežimo tarifams“, – rašo IRU ekspertai.
Gegužę taip pat Švedija į rinkliavą įtraukė aplinkosaugos mokesčius. Tikimasi, kad Danija tai padarys kitais metais. 2026 m. prie šios grupės prisijungs Nyderlandai ir Rumunija, o 2028 m. – Belgija.
Išlaidos nemažės
Negalima nepaminėti ir labai didelių eksploatacinių išlaidų. Nepaisant mažos paklausos, šios sąnaudos stabdė krovinių vežimo tarifų mažėjimą. Dabar, kai paklausa pamažu atsigauna, šios sąnaudos dar labiau padidins transporto paslaugų kainų augimą.
Juo labiau, kad verslo vykdymo sąnaudos Europoje visiškai nemažėja. Atvirkščiai, degalų kainos, kurios 2023 m. mažėjo, šiemet vėl pradėjo augti. Pirmo ketvirčio pabaigoje Europoje vidutinė mažmeninė kaina buvo 3 proc. didesnė nei metų pradžioje. Kadangi degalų kaina sudaro apie 50 proc. vežėjų sąnaudų, galima tikėtis, kad artimiausiais ketvirčiais didės spaudimas didinti neatidėliotinų mokėjimų kainas.
Nors neatidėliotinų sandorių palūkanų normos artimiausiais ketvirčiais turėtų nurimti, sutarčių palūkanų normos gali šiek tiek sumažėti. Taip atsitiktų dėl gana mažos paklausos, kuri numatoma kitais metais. Analitikai daro prielaidą, kad krovinių siuntėjai nejaus poreikio ateinančiais ketvirčiais užsakyti dideles apimtis.