Praėjusių metų pabaigoje Vokietijoje įvesti CO2 mokesčiai sunkiasvorėms krovininėms transporto priemonėms keliais sukėlė didelį atgarsį transporto sektoriuje, nes dėl jų labai padidėjo verslininkų sąnaudos. Nuo to laiko sekančios šalys taip pat įvedė panašius mokesčius pagal ES teisės aktus.
Be Vokietijos, šiuo metu šios rinkliavos sistemos veikia Austrijoje, Čekijoje ir Vengrijoje. Prieš mėnesį panašią sistemą pradėjo taikyti Švedija, o 2025 m. sausį pradės ir Danija.
Mokesčiai už išmetamą CO2 kiekį Europoje
Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) Transporto ir aplinkos tyrimų skyriaus vadovas Romainas Moutonas per IRU surengtą internetinį seminarą „Naujos sunkiasvorių krovininių transporto priemonių kelių rinkliavų sistemos Europoje: ką reikia žinoti“ sakė, kad kelių rinkliavos už išmetamą CO2 kiekį Europoje dar nėra vienodai taikomos.
Pasak jo, taip yra todėl, kad 2022 m. Eurovinjetės direktyvoje kelių mokesčiams apskaičiuoti naudojamas skaitmeninis atstumo matas, tačiau ne visos valstybės narės naudoja tokią sistemą. Kai kurios šalys (pavyzdžiui, Prancūzija) įvedė rinkliavas uždarose kelio atkarpose. Kitos (Nyderlandai) priešingai, naudoja rinkliavas atsižvelgiant į laiką. Kalbėdamas apie jau įvestas rinkliavas, Moutonas sakė:
Vokietija buvo pirmoji valstybė narė, kuri praėjusių metų pabaigoje įvedė CO2 išmetimo mokesčio komponentą, dėl kurio klasikinio Euro 6 reikalavimus atitinkančio jungtinio transporto priemonių junginio kaina padidėjo 0,16 euro už kilometrą. Dėl tokio padidėjimo klasikinio puspriekabės junginio kaina padidėjo 80 proc.“.
Vokietijos pavyzdžiu sekė Austrija ir Vengrija, kuriose 2024 m. pradžioje vidutinės išlaidos padidėjo atitinkamai 7 proc. ir 40 proc. Čekija kovą įvedė naujus kelių mokesčius, dėl kurių 13 proc. padidėjo mokesčiai Euro 6 standarto transporto priemonėms, o Švedija – gegužę. 2025 m. sausio mėn. mokesčiai už išmetamą CO2 kiekį bus įvesti Danijoje.
Nyderlandai, kaip ir Rumunija, galvoja apie 2026 metus. Kai kuriuose Prancūzijos greitkeliuose, pavyzdžiui, Elzaso regione esančiame A35 greitkelyje, mokesčiai už išmetamą CO2 gali būti pradėti taikyti 2025 m. Tačiau šioje šalyje didesnio masto mokesčiai bus įvesti tik tada, kai bus iš naujo deramasi dėl koncesijos sutarčių. Pirmą kartą tai įvyks 2032 m. Kita vertus, Bulgarija nurodė, kad ji rengia tam tikros formos apmokestinimą, tačiau kol kas nėra aiškių terminų“, – sakė Romainas Moutonas.
Pasak „Axxes“ elektroninės rinkliavos tiekėjos verslo plėtros direktoriaus Marko Neyrando, Prancūzija savo CO2 pagrįstą rinkliavos sistemą įdiegs vėliau nei kitos šalys, nes prancūzai „nesugebėjo pritaikyti savo sistemos prie tokio tipo pokyčių“.
Tai būtų reikšmingas koncesijos sutarties, dėl kurios vyriausybė dar nesiderėjo, pakeitimas, sakė M. Neyrandas. Kartu jis pridūrė, kad koncesijos pradės galioti 2032 m., o procesas galiausiai baigsis 2036 m.
Ispanija panaikina kelių mokesčius, nes netrukus baigsis lengvatų galiojimas. Paklaustas apie panašaus scenarijaus galimybę Prancūzijoje, M. Neyrandas atsakė, kad tai jam būtų staigmena.
Būčiau nustebęs, jei (Prancūzija – red.) atsisakytų rinkliavų, nes Ispanijos vyriausybė matyt apgailestauja dėl šio sprendimo, nes dabar jai trūksta pinigų greitkeliams prižiūrėti“, – sakė jis.
Nyderlandai, Danija ir Rumunija yra vienos iš tų šalių, kurios svarsto galimybę naudoti palydovines rinkliavų sistemas.
Kaip apskaičiuojami mokesčiai už išmetamą CO2 kiekį?
R. Moutonas esamas rinkliavų sistemas skirsto į dvi grupes.
Austrijoje, Čekijoje ir Vokietijoje taikoma CO2 emisijų klasių sąvoka, pradedant 1 klase didžiausiems CO2 teršėjams ir baigiant 5 klase nulinės emisijos transporto priemonėms. Beveik visiems sunkvežimiams ir autobusams taikomi tik du lygiai: 1 klasė dyzeliniams ir dujiniams varikliams ir 5 klasė elektra ir vandeniliu varomoms transporto priemonėms. Tačiau transporto priemonėms, kurios jau yra išlaikiusios VECTO (transporto priemonių energijos suvartojimo skaičiavimo priemonė – red.) klasių skaičių galima padidinti“, – sakė IRU Transporto ir aplinkos tyrimų skyriaus vadovas.
Šiuo metu mokesčiai taikomi tik 4×2 ir 6×2 sunkvežimiams ir vilkikams, kurių didžiausia leistina masė didesnė nei 16 tonų. Minėtoms ir po 2021 m. liepos įregistruotoms transporto priemonėms, atsižvelgiant į jų VECTO balus pirmosios registracijos metu, jos gali patekti į 2 klasę, jei jų išmetamo CO2 kiekis yra 5 proc. mažesnis už etaloninę vertę, į 3 klasę, jei jis yra 8 proc. mažesnis ir į 4 klasę, jei jis yra 50 proc. mažesnis. 2-4 klasės taikomos tiek dyzelinių, tiek dujinių variklių variantams,“ – pridūrė jis.
Tuo tarpu Vengrijoje taikoma alternatyvi sistema.
Kitaip yra Vengrijoje, kur už visas transporto priemonės reikia mokėti kelių mokestį, o vėliau atsižvelgiant į transporto priemonės aplinkosaugos standartą – už oro triukšmo ir CO2 taršą. Nuo CO2 mokesčio atleidžiamos tik nulinės emisijos transporto priemonės,“ – pasakė R. Moutonas.
Pasyvumas gali brangiai kainuoti
Pasak „DKV Mobility“ viceprezidentės Andrea Scheu, atsakingos už rinkliavas, vežėjai turėtų užregistruoti savo transporto priemones, kad išvengtų automatinio aukščiausios rinkliavos tarifo. Principas paprastas – jei nieko nedarysite, mokėsite daugiau, nes bus taikomas aukščiausias rinkliavos tarifas.
Įmonės neprivalo nieko daryti, joms tiesiog patariama patikrinti savo transporto priemones ir įsitikinti, kad jų CO2 klasė yra „geresnė“, o tai reiškia mažesnį tarifą,“ – pasakė A. Scheu.
Ji taip pat rekomenduoja vežėjams pateikti transporto priemonės dokumentus rinkliavos paslaugų teikėjui. Tam reikalingi transporto priemonės registracijos dokumentai ir atitikties sertifikatas. Be to, taip pat būtina pateikti CIF, t.y. kliento informacijos failą. Kartu A. Scheu atkreipia dėmesį į tai, kad priklausomai nuo šalies, kurioje registruotos transporto priemonės, šių dokumentų išdavimas gali užtrukti.