Žinote naujieną? Papasakokite mums apie tai!

Dėl besikeičiančio požiūrio į aplinką, su ja susijusios politikos ir atsiradusių įvairių ribojimų pagreitį Vakarų Europoje įgavęs ekologiškesnis krovininis transportas vis atkakliau kelią skinasi ir mūsų regione. Baltijos šalyse veikiančios įmonės įsisąmonina, kad su tvarumu susiję sprendimai leidžia tausoti ne tik gamtą, bet ir savo laiką bei piniginę. Pavyzdžiui, jau dabar galima kur kas pigiau ir švariau be sustojimo pervežti krovinius nuo Lietuvos iki Latvijos ar Estijos.

Skaičiuojama, kad ketvirtadalį Europos Sąjungos (ES) automobilių parko sudarantis sunkusis transportas – sunkvežimiai, vilkikai ir pan. – atsakingas už beveik pusę viso transporto išmetamo anglies dvideginio. Kaip pasakoja krovininių vilkikų gamintojo „Scania Lietuva“ pardavimo direktorius Ramūnas Saveikis, gerokai sumažinti taršą keliuose ateityje padės vandeniliu ir elektra varomos krovininės transporto priemonės. 

„Vandeniliu varomi automobiliai ir vilkikai užims svarbią vietą transporto sistemoje, tačiau dėl reikalingų technologinių patobulinimų ir infrastruktūros plėtros artimiausioje ateityje šie sprendimai negalės patenkinti vežėjų poreikių. Tiesa, elektra varomi sunkvežimiai Vakarų Europoje ir Skandinavijoje jau sėkmingai eksploatuojami prekėms paskirstyti mieste ar jo apylinkėse. Tokio tipo transporto priemonės per artimiausius kelerius metus turėtų pasirodyti ir Lietuvoje. Prie technologijų tobulinimo aktyviai prisidedanti „Scania“ įsipareigojo artimiausią dešimtmetį kasmet pristatyti elektra varomos transporto priemonės sprendimą, o iki 2025 m. į rinką išleisti sunkvežimius su vos per 45 minutes iki 80 proc. įkraunamomis baterijomis“, – teigia R. Saveikis.

Visgi, nepaisant progreso, minėtų technologijų pagrindu sukurtų tolimųjų pervežimų vilkikų reikės dar gerokai palaukti. O tvarią ir pelningą veiklą siekiančios vykdyti įmonės išeičių turi ieškoti jau dabar. Taip elgtis skatina ir ES, kuri per artimiausią dešimtmetį užsibrėžė kone trečdaliu sumažinti sunkiojo transporto išmetamą anglies dvideginio kiekį. 

Tad pereinamuoju laikotarpiu, kol kuriamos iškastinio kuro nenaudojančios transporto sistemos, tinkamiausiu sprendimu laikomi suskystintomis gamtinėmis (LNG) ir suslėgtosiomis (CNG) dujomis varomi vilkikai. Dėl esančios infrastruktūros Lietuvos keliuose populiaresni pastarieji.

„Pagrindinis šios technologijos privalumas – ji prieinama čia ir dabar. Pagrįstas ir jos atsiperkamumas, ir tvarumas. Naudojant biodujas, dar vadinamas biometanu, išmetamo anglies dvideginio kiekį įmanoma sumažinti iki 90 proc., toksišką azoto dioksidą – iki 90 proc., lyginant su įprastu dyzelinu varomomis transporto priemonėmis. Ypač svarbu, kad net 95 proc. gali sumažėti žmogaus sveikatai kenksmingų kietųjų dalelių“, – dujinių vilkikų ekologinę naudą pabrėžia „Scania“ atstovas. 

Per visas Baltijos šalis – su vienu sustojimu

R. Saveikis pasakoja, kad daugiausia potencialo suslėgtosiomis dujomis varomi vilkikai turi statybose – prie šių sunkvežimių galima kabinti savivartes, birioms medžiagoms (žvyrui, skaldai, asfaltui) pervežti skirtas puspriekabes ar cementovežių puspriekabes. Taip pat didelis efektyvumas pasiekiamas transportuojant medieną ar krovinius su puspriekabėmis platformomis. Vis dažniau ši technologija naudojama ir dėl degalų sąnaudų – lyginant su dyzelinu varomais vilkikais, jos mažesnės iki 15 procentų.

„Svarbu ir tai, kad, tobulėjant technologijoms ir pritaikant įvairius sprendimus, dujomis varomi vilkikai gali nuvažiuoti vis daugiau kilometrų be sustojimo. Pavyzdžiui, „Scania“ padidinus atstumą tarp priekinės ir galinės ašių 20 centimetrų, atsirado galimybė sumontuoti maždaug 200 litrų daugiau CNG dujų talpinančius degalų bakus. Todėl nuvažiuojamas atstumas padidėjo nuo 500 iki 800 kilometrų, o tai yra daugiau nei atstumas tarp Vilniaus ir Talino. Taip taupomas ir brangiai kainuojantis laikas – vienas sustojimas pasipildyti degalų gali „sudeginti“ ir pusvalandį“, – teigia pašnekovas.

Tokį lankstumą, kai dingsta galvos skausmas, ar vairuotojui pavyks nudirbti visą darbo dieną bei kur pakeliui įsigyti degalų, ir galimybę savo verslą vystyti tvariau įvertina vis daugiau įmonių Baltijos šalyse. „Scania Lietuva“ duomenimis, šiame regione nuo 2019 m. užregistruota daugiau nei 240 vnt. dujinių sunkvežimių: Lietuvoje – 120, Latvijoje – 75, Estijoje – 48. 

Tiesa, dalis jų yra varomi LNG dujomis. Jie skirti tarptautiniams pervežimams ir ilgesniems atstumams įveikti. Dėl užsienio šalyse taikomų lengvatų, tokių kaip mokesčių nemokėjimas už kelius Vokietijoje iki 2023 m. pabaigos, įmonės gali sutaupyti 18,7 cento už kilometrą. 

Tuo metu Lietuvos ir kitų Baltijos šalių keliais vis dažniau galima pamatyti CNG dujomis varomus vilkikus – pienovežius, komunalinio ūkio, statybinį ir prekėms paskirstyti skirtą transportą.

„Įmonės mato akivaizdžią naudą – ekonominis efektyvumas, skaičiuojant įsigijimo vertę, eksploatacines išlaidas, degalų kainą, jų suvartojimą ir priežiūros kaštus, yra pranašesnis nei dyzelinių vilkikų, ypač ilguoju laikotarpiu. Verta paminėti, kad finansinę naštą sumažina įvairios valstybės taikomos paramos programos, o patogumą didina gerėjanti infrastruktūra – jau kone visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose galima rasti CNG dujų stoteles“, – apibendrina „Scania“ atstovas.

„Scania”/T&E nuotr.

komentarai

comments0 komentarų
thumbnail
Tam, kad nustatyti pranešimus apie komentarus, pereikite prie savo paskyros