Balandžio viduryje Europos Komisija paskelbė saugių ir patikimų stovėjimo aikštelių (SSPA – Safe and Secure Parking Area) tyrimo rezultatus, su kuriais galima susipažinti oficialioje EK interneto svetainėje. Iš ataskaitos matyti, kad Europos Sąjungoje labai trūksta saugių ir sertifikuotų stovėjimo vietų sunkvežimių vairuotojams. Šiuo metu trūksta apie 390 000 vietų, o iki 2040 m. šis trūkumas padidės iki 483 000 vietų.
Nors daugelyje ES automobilių stovėjimo aikštelių įdiegtos pagrindinės saugos priemonės, didelė dalis jų vis dar neatitinka ES saugos standartų ir nėra sertifikuotos. Toks sertifikavimas yra labai svarbus – jis užtikrina atitiktį ES standartams ir garantuoja vairuotojams bei jų transporto priemonėms tinkamą apsaugos lygį. Padėtis ypač sunki tokiose šalyse kaip Vokietija, Belgija, Prancūzija, Italija ir Ispanija, kurios, kaip šalys, esančios prie pagrindinių transporto koridorių, yra ypač pažeidžiamos nusikaltimų, nukreiptų prieš kelių transportą.
Briuselis kartu su tokiomis organizacijomis kaip IRU, DEKRA, ESPORG, Panteia, CERTH/HIT ir CBRA parengė saugių sunkvežimių stovėjimo aikštelių standartus. Pagal šiuos standartus automobilių stovėjimo aikštelės klasifikuojamos pagal keturis saugumo lygius: bronzos, sidabro, aukso ir platinos. Taip siekiama, kad vežėjai galėtų pasirinkti tinkamą saugumo lygį, priklausomai nuo vežamų krovinių tipo ir vertės.
Standartuose, be kita ko, vertinamas saugumas:
- perimetro (pvz., tvoros),
- pačią automobilių stovėjimo aikštelę,
- įvažiavimo ir išvažiavimo vietas,
- taikomas vidaus ir organizacines procedūras.
Pavyzdžiui, bronzos sertifikatą turinti automobilių stovėjimo aikštelė gali būti stebima tik iš dalies, o platinos sertifikatą turinčioje automobilių stovėjimo aikštelėje visą parą ją stebi vietoje dirbantys darbuotojai, be to, joje naudojamos papildomos technologijos, pavyzdžiui, įvažiavimuose ir išvažiavimuose įrengtos numerių atpažinimo sistemos.
Nepriklausomai nuo saugumo lygio, automobilių stovėjimo aikštelėse taip pat turi būti pagrindinės vairuotojams skirtos patalpos, pavyzdžiui, tualetai, dušai, galimybė įsigyti maisto ir gėrimų bei interneto ryšys.
Kad būtų sumažintas infrastruktūros trūkumas, EK rekomenduoja strategines investicijas, įskaitant skubų esamų aikštelių, kurios atitinka reikalavimus, bet dar nėra sertifikuotos, atnaujinimą ir sertifikavimą.
Tai greičiausias ir ekonomiškiausias būdas išplėsti sertifikuotų SSPA automobilių stovėjimo aikštelių tinklą visoje ES. Kartu ataskaitoje pabrėžiama, kad infrastruktūros plėtra turi vykti kartu su geresniu susisiekimu ir skaitmeninimu, dėl kurių automobilių stovėjimo aikštelės tampa prieinamesnės ir patrauklesnės. EK pranešime teigiama, kad pagal Europos infrastruktūros tinklų programą Komisija skyrė daug lėšų maždaug 65 automobilių stovėjimo aikštelėms įrengti arba atnaujinti” – rašoma EK komunikate.
Ataskaitos autoriai prognozuoja, kad iki 2040 m. visoje Europos Sąjungoje bus sukurtas visiškai funkcionalus, saugus ir tvarus automobilių stovėjimo aikštelių tinklas.
Profesionalūs vairuotojai yra Europos kelių transporto pagrindas – jie užtikrina pramonės tęstinumą, prekybos centrų pristatymą ir piliečių judumą. Jie nusipelno padorių poilsio sąlygų. Šiame tyrime pateikiamas konkretus planas, o dabar turime dirbti kartu, kad jis būtų įgyvendintas.“ – komentavo už tvarųjį transportą ir turizmą atsakingas Komisijos narys Apostolos Tzitzikostas.
Vairuotojams nepakanka viešbučių
Europos Komisijos ataskaitoje taip pat nagrinėjama, ar šalia saugių stovėjimo aikštelių yra apgyvendinimo įstaigų. Tai buvo daroma vertinant viešbučių ir motelių artumą, taip pat jų standartą, pajėgumą ir kainas.
Rezultatai parodė, kad daugelyje automobilių stovėjimo aikštelių šalia nėra tinkamų apgyvendinimo vietų. Nors teoriškai viešbučiai teoriškai prieinami didesniu atstumu, sunkvežimių vairuotojai negali jais naudotis, nes neturi alternatyvios transporto priemonės. Tyrime daroma prielaida, kad 3 km yra didžiausias atstumas, kurį vairuotojas galėtų nueiti pėsčiomis. Tačiau labai abejotina, kad praktiškai kuris nors vairuotojas turėtų laiko nueiti tokį atstumą nuo sunkvežimio iki viešbučio.
Daugelis viešbučių, esančių netoli SSPA, daugiausia skirti turistams ir verslo keliautojams. Nors jie siūlo aukštus standartus ir patogią vietą, jų verslo profilis – orientuotas į ilgiau apsistojančius ir daugiau mokančius svečius – neatitinka sunkvežimių vairuotojų poreikių. Jiems kliūtis yra didelė kaina, o paslaugų lankstumas yra ribotas.“ – pažymima ataskaitoje.
Papildomų sunkumų kelia nestandartinis vairuotojų darbo laikas, kuris dažnai nesutampa su viešbučių darbo laiku. Taip pat kyla problemų dėl galimybės pavalgyti, automobilių stovėjimo aikštelės ir ramios aplinkos. Pasak ataskaitos autorių, padėtį galėtų pagerinti tokios priemonės, kaip dinamiška kainodara mažesnio užimtumo laikotarpiais, vairuotojų poreikiams pritaikyti paslaugų pasiūlymai ir viešbučių bei automobilių stovėjimo aikštelių bendradarbiavimas.
Piko metu sunku tikėtis, kad viešbučiai galės priimti sunkvežimių vairuotojus, nes pirmenybė teikiama daugiau mokantiems ir ilgesnę viešnagę užsisakantiems svečiams. Tačiau mažesnės paklausos sezonais jie galėtų būti pageidautinas klientų būrio papildymas. Nepaisant to, tai nėra tvarus ar patikimas sprendimas,“ – daro išvadą autoriai.
Bus leidžiama reguliariai kas savaitę ilsėtis transporto priemonės kabinoje salone?
Dėl nepakankamų privataus sektoriaus ir valdžios institucijų investicijų į specialią apgyvendinimo infrastruktūrą Europos Komisija ragina pradėti diskusijas dėl būsimo SSPA vaidmens.
SSPA jau dabar teikia pagrindines paslaugas ir užtikrina aukštą saugumo lygį, taip pat yra vairuotojų poilsio ir socialinės integracijos vieta. Svarstant galimybę leisti reguliariai kas savaitę ilsėtis transporto priemonės kabinoje – tačiau tik aukštos kokybės automobilių stovėjimo aikštelėse (aukso arba platinos kategorijos) – būtų galima paskatinti investicijas ir realiai pagerinti darbo sąlygas. Tačiau tam reikėtų teisės aktų pakeitimų“. – teigiama EK ataskaitoje.
Šiuo atžvilgiu visų pirma reikėtų pakeisti Mobilumo paketo nuostatą dėl draudimo praleisti savaitgalio pertrauką sunkvežimio kabinoje, kuri nuo pat pradžių kėlė daug ginčų transporto sektoriuje. Ji turi ir griežtų priešininkų, ir šalininkų.
Ataskaitoje taip pat siūloma, kad poilsis sertifikuotoje SSPA turėtų būti privalomas, kai nepasirinkta jokia nakvynės vieta, pavyzdžiui, viešbutis.
„Akivaizdus išpuolis prieš vairuotojų gerovę“
Europos transporto darbuotojų federacija (ETF) griežtai sukritikavo ataskaitos rekomendacijas ir pavadino jas „atviru išpuoliu prieš sunkvežimių vairuotojų gerovę“. Profesinė sąjunga primena, kad vairuotojai jau dabar gali būti priversti transporto priemonės kabinoje praleisti iki trijų savaičių.
Nė vienas jaunas žmogus nenori tris savaites praleisti toli nuo namų, kiekvieną naktį miegoti ant siauros lovos, šalia judraus greitkelio, dažnai neturėdamas galimybės naudotis elementariais patogumais,“ – perspėja ETF.
Profesinė sąjunga taip pat kritikuoja apklausos metodiką ir tai, kad profesinės sąjungos nedalyvavo konsultacijų procese.
Buvo apklausta maždaug 1 400 suinteresuotųjų šalių nuomonė, tačiau nebuvo pakviesta nė viena vairuotojams atstovaujanti organizacija. Tai akivaizdus praleidimas, kuris mažina ataskaitos patikimumą. Be to, apklausoje nedalyvavo nė vienas mūsų narys – tai verčia abejoti jos reprezentatyvumu“, – rašoma ETF pareiškime.
Federacija taip pat kaltina federaciją, kad, nepaisant daugiau nei 100 puslapių apimties ataskaitos, joje nėra konkrečių pasiūlymų, kaip pagerinti profesionalių vairuotojų darbo ir poilsio sąlygas.
„Tyrimas turi esminių trūkumų ir neturėtų būti ES transporto politikos formavimo pagrindas,“ – daro išvadą ETF.
