Tyrimas, kurį vykdo prokuratūra Milane, atskleidžia daugiapakopę fiktyvių sutarčių ir netikrų įmonių sistemą, siekiant paslėpti tikrąjį darbo santykių pobūdį ir išvengti mokesčių bei draudimo įmokų. Byla yra besivystanti, o įtarimų mastas gali apimti kitus subjektus, susijusius su subrangovų tinklu.
Fiktyvios sąskaitos ir neteisėtas darbo tarpininkavimas
Pasak tyrėjų, „Rhenus“ naudojosi sąskaitomis faktūromis, dokumentuojančiomis neegzistuojančias paslaugas, tariamai kylančias iš subrangos sutarčių, kurių tikrasis tikslas buvo neteisėta darbuotojų nuoma. Pasak Italijos prokuratūros, tai „sistemingas taisyklių pažeidimas, sukuriant apgaulingus sutarčių santykius, kurie iš tikrųjų buvo grynas darbuotojų nuomos būdas“.
Veikimo modelis buvo grindžiamas darbo santykių maskavimu – darbuotojai formaliai buvo įdarbinti išorinių įmonių (vadinamųjų „filtrų įmonių“), kurios savo ruožtu naudojosi kooperatyvų paslaugomis, veikiančiomis kaip netikros įmonės. Pastarosios sistemingai vengdavo mokėti PVM ir socialinio bei sveikatos draudimo įmokas 2019–2024 m.
„Ikea“ nėra tyrimo dalis
Tyrimo dokumentuose minimos dvi „Ikea“ grupės įmonės – „Ikea Italia Retail“ ir „Ikea Italia Distribution“ – kaip pagrindiniai „Rhenus“ klientai analizuojamu laikotarpiu. Tyrėjai pabrėžia, kad „Ikea“ nėra įtraukta į jokius kaltinimus ar tyrimą.
Taip pat skaitykite: Priverstinis darbas ir fiktyvios sutartys – tyrimas smogia žinomai Lietuvos transporto įmonei
Dar vienas gigantas prokuratūros akiratyje
Tai nėra pirmas kartas, kai Italijos prokuratūra rimtai smogia pasaulinėms logistikos įmonėms. Primename, kad 2024 m. liepos mėnesį Guardia di Finanza konfiskavo net 83,9 mln. Eur iš „GXO“ padalinio Lodi mieste. Įmonė buvo kaltinama naudojant fiktyvias sutartis ir sąskaitas sąnaudoms mažinti bei vengti mokesčių, draudimo įmokų ir socialinių įsipareigojimų.
Prokuroras Paolo Storari, tas pats, kuris veda „Rhenus“ bylą, patvirtino, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog išrašytos fiktyvios sąskaitos faktūros, kurių bendra suma siekia 382,6 mln. Eur.
Kas kaltas?
Į bylą sureagavo opozicinės Demokratų partijos politikai. Maria Cecilia Guerra ir Arturo Scotto kritikavo galiojančius įstatymus, kurie, jų nuomone, leidžia maskuoti neteisėtą darbo tarpininkavimą po subrangos priedanga. Jie atkreipė dėmesį, kad galiojantis įstatyminis dekretas 276/2003 29 straipsnio 1 punktas legalizuoja faktinį darbuotojų išnaudojimą logistikos pramonėje.
Politikai pažadėjo grįžti prie parlamentinių pastangų sugriežtinti įstatymus ir aiškiai atskirti sąvokas: verslo veikla ir darbo tarpininkavimas.
