Danijos operatorius „Maersk“, antra didžiausia laivybos bendrovė, 2023 m. pirma pusmetį pasidžiaugė 27,2 mlrd. dolerių pajamomis, t. y. rezultatas viena trečiąja prastesnis nei per pirmus 2022 m. šešis mėnesius.
Danijos laivybos įmonės EBIT pelnas (prieš apmokestinimą) siekė 3,9 mlrd. dolerių, o tai reiškia, kad rezultatas keturiskart mažesnis nei prieš metus. Panaši situacija ir su grynuoju pelnu. Nors „Maersk“ grupė po pirmo 2023 m. pusmečio užfiksavo 3,8 mlrd. dolerių pelną, tai buvo vos dalelė to, ką įmonė pasiekė prieš metus – 15,4 mlrd. dolerių grynojo pelno.
Pagrindinė tokios situacijos priežastis – drastiškas jūrų transporto sąlygų pasikeitimas. Jūros keliais vyksta daugiau nei 90 proc. viso pasaulio prekybos, kuri smarkiai sulėtėjo dėl ekonominės krizės. Be to, apimtys sumažėjo ir dėl mažesnių konteinerių tarifų, kurie nuo 10 tūkst. už TEU sumažėjo iki priešpandeminio lygio žemiau 2 tūkst. dolerių.
Tai aiškiai matyti pagal „Maersk“ jūros segmento rezultatus – jo įplaukos 2023 m. pirmą pusmetį siekė 18,6 mlrd. dolerių, o tai reiškia, kad jos sumažėjo apie 43,7 proc., palyginti su praeitais metais. Segmento EBIT rezultatas sumažėjo net 79,6 proc. (iki 3,17 mlrd. dolerių).
Per šešis 2023 m. mėnesius „Maersk“ konteinerių laivai pervežė 5,6 mlrd. FEU (40 pėdų konteinerių atitikmenys) – 7,7 proc. mažiau nei pirmą 2022 m. pusmetį, kai rezultatas siekė 6,1 mln. FEU. Kur kas geriau sekėsi kitiems segmentams. Logistikos ir paslaugų sektoriuose pirmo pusmečio įplaukos buvo net geresnės nei prieš metus – išaugo 7,5 proc. iki 6,85 mlrd. dolerių. Tačiau EBIT rezultatas sumažėjo, palyginti su praeitais metais – nuo 417 mln. dolerių pirmą 2022 m. pusmetį iki 250 mln. einamaisiais metais.
Visiškai atvirkščiai situacija atrodė logistikos terminalų sektoriuje. Čia pajamos sumažėjo (19 proc.) iki 1,8 mlrd. dolerių ir EBIT pelnas nuo 243 mln. dolerių pirmą 2022 m. pusmetį išaugo iki 476 mln. dolerių tuo pačiu šių metų laikotarpiu.
Juodi debesys
Atsižvelgdama į prognozes, „Maersk“ teigia, kad COVID-19 pandemijos metu sukauptų atsargų paskirstymas truks kur kas ilgiau nei buvo tikėtasi, ir tai vis dar stabdys paklausą. Todėl negalime tikėtis, kad situacija jūrų prekyboje pagerės.
Danai tikisi, kad bendras konteinerių skaičius visame pasaulyje sumažės 1–4 proc., palyginti su praėjusiais metais. Metų pradžioje įmonė tikėjosi, kad konteinerių judėjimas gali siekti nuo -2,5 proc. iki net 1 proc.
„Maersk“ nuotr.
Panaši situacija ir Prancūzijoje
Panaši situacija pastebima ir Prancūzijos laivybos „CMA CGM“ įmonėje. Pirmą 2023 m. pusmetį operatoriaus įplaukos siekė 25 mlrd. dolerių – vis dėlto tai net 66 proc. mažiau, palyginti su praeitais metais.
EBITDA rezultatas (bendrovės pelnas prieš palūkanų, mokesčių ir nusidėvėjimo nuskaičiavimą) pirmą šių metų pusmetį siekė 6 mlrd. dolerių, tai reiškia, kad yra ryškus nuosmukis – daugiau nei 67 proc., palyginti su praeitais metais. Panašus nuosmukis užfiksuotas ir grupės grynojo pelno atveju. Jis po 2023 m. birželio mėnesio siekė 3,3 mlrd. dolerių – net 77,8 proc. mažiau, palyginti su tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu.
Prancūzų atveju didžiausią įtaką nuosmukiui turėjo jūros transporto sektorius, dudarantis didžiausią pajamų dalį, kurios siekė 17,2 mlrd. dolerių. Tačiau šis rezultatas net 44 proc. mažesnis, palyginti su praeitais metais. Užfiksuotas taip pat didelis jūrų transporto segmento EBITDA nuosmukis (70 proc.) – jis siekė 5,2 mlrd. dolerių.
Kalbant apie kiekį, tai CMA CGM laivai pirmą pusmetį pervežė 10,6 mln. TEU (20 pėdų konteinerių atitikmuo), tai reiškia šiek tiek mažiau nei 10,9 mln. TEU prieš metus.
Panašiai kaip ir „Maersk“ atveju, geriau nei jūrų segmentui sekėsi CMA CGM logistikos sektoriui. 2023 m. sausio–birželio mėn. laikotarpiu jo pajamos siekė 7,64 mlrd. dolerių, t. y. 6,6, proc. daugiau nei prieš metus. Pagerėjo taip pat EBITDA rezultatas – pirmą 2023 m. pusmetį jis siekė 699 mln. dolerių – kur kas geresnis nei 590 mln. po pirmo 2022 m. pusmečio.
„CMA CGM“ nuotr.
Vokiečiai taip pat patyrė nuosmukį
Vokietijos įmonė „Hapag-Lloyd“ pirmą pusmetį užbaigė 10,84 mlrd. dolerių pajamų rezultatu – net 41,6 proc. mažesniu nei per pirmus šešis praeitų metų mėnesius (tuo metu jis siekė 18,56 mlrd.). EBIT rezultatas siekė 2,76 mlrd. dolerių, t. y. didelis nuosmukis, palyginti su praeitais metais (72 proc.).
Laivybos kompanija, kurios buveinė Hamburge, pirmą pusmetį užbaigė pelningai, bet, panašiai kaip ir jos konkurentų atveju, rezultatas buvo kur kas prastesnis nei praeitais metais. 2023 m. sausio–birželio mėn. laikotarpiu „Hapag-Lloyd“ įmonės grynasis pelnas siekė 3,1 mlrd. dolerių, tačiau, palyginti su 2022 m. pirmo pusmečio 9,47 mlrd. pelnu, šiųmetinis yra gerokai prastesnis.
Viena šios situacijos priežasčių, tai mažesnis pervežtų prekių kiekis. Dėl ekonomikos sulėtėjimo ir mažesnės tarptautinės prekybos apyvartos Vokietijos įmonės laivais pervežamų krovinių kiekis sumažėjo 3,4 proc. Šių metų pirmą pusmetį jais pervežta 5,8 mln. TEU krovinių. Įtakos turėjo ir mažesni tarifai – 2023 m. pirmoje pusėje vidutinis tarifas siekė 1,76 dol./TEU, o praeitais metais – 2,85 dol./TEU.
Turint omenyje visus 2023 m., „Hapag-Lloyd“ įmonė laikosi savo kovo mėnesį paskelbtų prognozių. Laivybos kompanija tikisi, kad EBITDA rezultatas bus apie 4,3–6,5 mlrd. dolerių, o EBIT pelnas apie 2,1–4,3 mlrd. dolerių. Tai reiškia, kad pirmą pusmetį ši įmonė įgyvendino jau 64 proc. aukštesnio prognozės rodiklio.
„Hapag-Lloyd“ nuotr.