Lapkričio 7 d. Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl iš dalies keičiamų direktyvos 92/106/EEB dėl paramos sistemos intermodaliniam transportui krovinių vežimui ir dėl reglamento 2020/1056 dėl išorės sąnaudų sutaupymo ir suvestinių duomenų generavimo
Pasiūlymas dėl direktyvos peržiūros kartu su šiuo metu ES institucijose svarstomu Europos Komisijos pasiūlymu dėl direktyvos 96/53EB, nustatančios tam tikrų Bendrijoje nacionaliniam ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausius leistinus matmenis ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausią leistiną masę, peržiūra yra laikomi pagrindiniais įrankiais, kurie turėtų paskatinti skirtingų transporto rūšių kooperaciją, siekiant strateginių transporto žaliosios transformacijos tikslų.
Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas (TTLA) iš esmės pozityviai vertina tai, kad Europos Komisija paskelbė ilgai lauktą pasiūlymą dėl direktyvos 92/106/EEB peržiūros. Manytina, kad Europos Komisijos siūlomos keisti direktyvos nuostatos, numatančios platesnę kombinuoto transporto taikymo sritį, efektyvesnį terminalų darbą ir papildomas paskatas įmonėms paskatintų intermodalinio transporto naudojimą, tačiau teigiamas poveikis gali būti ribotas dėl nepakankamo įpareigojimo taikyti vienodą reguliavimą skirtingose ES valstybėse narėse. Žemiau teikiame aktualių Europos Komisijos pasiūlymo dėl direktyvos 92/106/EEB peržiūros nuostatų vertinimą ir siūlymus dėl patobulinimo.
Aiškesnis kombinuoto transporto apibrėžimas
Pasiūlyme dėl direktyvos 92/106/EEB peržiūros siūlomas keisti šiuo metu galiojančios direktyvos 1 str., nustatant, kad keliais gabenamo kombinuoto transporto operacijos dalis gali apimti pirmą ir paskutinę tokios operacijos atkarpą. Taip pat siūloma atsisakyti nuostatų dėl kelių transportu vykdomos kombinuoto transporto dalies apribojimų.
TTLA vertinimu, šiais siūlomais pakeitimais būtų konkretizuota kombinuoto transporto sąvoka, užtikrintas veiksmingesnis taikymas ES lygiu, o taip pat ir sumažintos reguliacinės patekimo į kombinuoto transporto rinką kliūtys kelių transportui.
Kombinuoto transporto taikymo srities išplėtimas
Vienas iš esminių pozityviai vertintinų Europos Komisijos siūlomų pakeitimų apima kombinuoto transporto taisyklių taikymą ne tik transporto operacijoms vykdomoms tarp ES valstybių narių, vidaus vežimams, bet ir intermodalinio transporto operacijoms vykdomoms tarp ES ir trečiųjų šalių (pasiūlymo 1a ir 1b(1) str.).
Pasiūlymo dėl direktyvos peržiūros preambulės 5 str. akcentuojama, kad apie penktadalį visų intermodalinio transporto operacijų yra vykdoma ES valstybės narės viduje, tačiau neigiamas vidaus keliais vykdomų operacijų poveikis aplinkai peržengia ES valstybių narių sienas. Tuo tarpu, kombinuoto transporto taisyklių taikymas intermodalinio transporto operacijoms su trečiosiomis šalis, t.y. reiso daliai ES teritorijoje, kaip tai yra apibrėžta pasiūlymo 1b(12) ir 1b(13) str., sudarytų geresnes sąlygas kelių ir kitų transporto rūšių, ypač jūrų transporto, vykdomų kombinuoto transporto operacijų plėtrai.
Išorės sąnaudų kriterijaus taikymas
Viena vertus, siūlomi pakeitimai dėl tikslesnio kombinuoto transporto apibrėžimo, o taip pat platesnės taikymo srities sudaro pagrindą didesnę dalį intermodalino transporto operacijų vykdyti pagal kombinuoto transporto reguliavimą. Antra vertus, įvedamas naujas kombinuoto transporto atitikties kriterijus, apimantis išorės sąnaudų (external costs) apskaičiavimą neleidžia tiksliai įvertinti, kokia dalis ir kokio pobūdžio intermodalinio transporto operacijos (ne)būtų laikomos kombinuotu transportu.
Pagal pasiūlymo dėl direktyvos 92/106/EEB peržiūros 1c(2) str., teoriškai kombinuotu transportu būtų laikoma tokia operacija, kurios išorės sąnaudos būtų bent 40 proc. mažesnės nei tą pačią operaciją vykdant išimtinai tik kelių transportu. Nors Europos Komisija nurodo, kad išorės sąnaudos būtų apskaičiuojamos pagal specialią, Europos Komisijos transporto išorės kaštų apskaičiavimo metodiką, nustatytą atitinkame leidinyje (Handbook on the External Cost of Transport), tačiau nėra aišku, kaip ši metodika būtų realizuojama ir veiktų praktikoje.
Kabotažo apribojimų (ne)taikymas kombinuoto transporto operacijoms
Vienas reikšmingiausių tiek Europos Komisijos pasiūlymo dėl kombinuoto transporto direktyvos peržiūros, tiek ir kitų patekimą į ES transporto rinką reglamentuojančių teisės aktų trūkumų yra palikta galimybė ES valstybėms narėms kombinuoto transporto operacijoms taikyti kabotažo apribojimus.
Europos Komisijos pasiūlyme išlaikoma neįpareigojanti šiuo metu galiojančios kombinuoto transporto direktyvos 4 str. nuostata dėl to, kad visi ES vežėjai, kurie atitinka nustatytus reikalavimus, turi turėti teisę kelių transportui tenkančią kombinuoto transporto operacijos dalį vykdyti nekertant ES valstybės narės sienų.
Tačiau pagal reglamento 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinių krovinių vežimo kelių transporto rinką taisyklių 10 str. yra numatyta galimybė priimančiai valstybei narei nepaisyti šiuo metu galiojančios kombinuoto transporto direktyvos 4 str. ir jos viduje kelių transportu vykdomoms operacijos, kurios sudaro pradinę arba galutinę kombinuoto transporto atkarpą, taikyti reglamente įtvirtintas kabotažo taisykles dėl trukmės ribojimo ir atvėsimo laikotarpio.
Pridurtina, kad kabotažo operacijoms, taigi atskirais atvejais ir priimančiosios šalies viduje keliais vykdomam kombinuotam transportui, yra taikomos Direktyvos 1057/2020 dėl vairuotojų komandiravimo taisyklės, nustatančios papildomus administracinius reikalavimus įmonėms.
Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Komisija dar derybų dėl pirmojo Mobilumo paketo metu iniciavo poveikio vertinimo studiją dėl kombinuotam transportui taikomų kabotažo apribojimų. Studijoje, be kita ko, prieita prie išvados, kad tokie apribojimai sumažintų kombinuoto transporto konkurencingumą ir paskatintų transporto operacijų grįžimą atgal nuo intermodalinio prie išimtinai kelių transporto operacijų. Kelių-geležinkelių kombinuoto transporto atveju, net 8 proc. tokių operacijų būtų vykdoma išimtinai kelių transportu, o bendra tokio reguliavimo žala aplinkai per metus siektų 397 tonų CO2 emisijų.
Nors šiuo metu kabotažo apribojimai vidaus keliais vykdomam kombinuotam transportui yra taikomi penkiose valstybėse narėse (Danijoje, Nyderlanduose, Suomijoje, Švedijoje ir Vengrijoje), esantis reguliavimas palieka galimybę šiuos apribojimus ateityje taikyti ir kitose narėse. Atsižvelgiant į tai, TTLA siūlo ieškoti būdų panaikinti teisinius pagrindus kombinuoto transporto operacijoms taikyti kabotažo apribojimus.
Paskatos kelių transporto įmonėms
Pasiūlymo dėl direktyvos peržiūros numatomos papildomos paskatos kelių transporto įmonėms rinktis kombinuoto transporto operacijas. Be šiuo metu galiojančioje kombinuoto transporto direktyvos 6 str. numatytų paskatų dėl kelių mokesčių kompensavimo, Europos Komisija papildomai siūlo kelių transportu vykdomai kombinuoto transporto operacijos atkarpai netaikyti apribojimų vairuoti savaitgaliais, naktimis ir šventinių dienų metu.
Pasiūlymo dėl direktyvos peržiūros poveikio vertinime konstatuojama, kad vairavimo apribojimai kombinuoto transporto atveju yra netikslingi, kadangi didina spūstis ir perkrovas terminaluose prieš ir po tokių draudimų įsigaliojimo. Be to, vairavimo apribojimai ES valstybėse narėse yra nevienodi, o kai kurie – diskriminacinio pobūdžio.
Nepaisant to, kad siūlomos išimtys dėl vairavimo apribojimų būtų tinkama paskata kelių transporto įmonėms, tai neturėtų lemiamos reikšmės kelių transporto įmonėms priimant sprendimus dėl kombinuoto transporto operacijos vykdymo. Pažymėtina, kad pasiūlymo dėl direktyvos peržiūros priedo 2 dalyje yra nurodyta keletas reikšmingų galimų kombinuoto transporto skatinimo priemonių, pvz., standartinių puspriekabių (non-craneable) modifikavimo į traukiniams pritaikytas puspriekabes (craneable) ir atitinkamų naujų puspriekabių įsigijimo skatinimas, taip pat tokio tipo puspriekabių registracijos ir transporto priemonių mokesčių panaikinimas, paskatos terminalas diegti standartinių puspriekabių pakrovimo technologijas ir kt. Vis dėlto šios priemonės yra rekomendacinio, o ne įpareigojančio pobūdžio, todėl vienodai ES lygiu jos nebus įgyvendinamos. Siūlytume tikslinti priemonių taikymo pobūdį ir nustatyti įpareigojančio pobūdžio priemones.
Terminalų plėtra, informacijos teikimas ir procedūrų skaitmenizavimas
Pasiūlymas dėl kombinuoto transporto direktyvos peržiūros apima svarbias nuostatas įpareigojančias sukurti viešą prieigą, kurioje būtų prieinama informacija apie terminalų teikiamas paslaugas pagal Europos Komisijos nustatytą formą.
Tuo tarpu, kelių transporto įmonėms kombinuoto transporto operacijų organizavimą ir vykdymą palengvintų siūlomas terminalų suskirstymas pagal teikiamų paslaugų apimtį ir infrastrūktros lygį (9b str.). Tačiau reikalinga numatyti ir papildomas vienodai visose ES valstybėse narėse įgyvendintinas priemones terminalų infrastruktūros plėtrai siekiant skirtingų transporto rūšių, ypač geležinkelių ir kelių transporto, suderinamumo, taip pat sudaryti sąlygas traukiniais gabenamų krovinių monitoringui, užtikrinti maršrutų tvarkaraščių laikymąsi ir kt.
Įpareigojimai ES valstybėms narėms
Pasiūlyme peržiūros numatomi įpareigojimai ES valstybėms narėms pasitvirtinti nacionalines priemones (policy framework) dėl kombinuoto transporto plėtros. ES valstybės narės turėtų įsivertinti, kokios reguliacinės ir nereguliacinės priemonės daro poveikį skirtingų transporto rūšių konkurencingumui ir, atsižvelgiant į tai, sudaryti sąrašą priemonių, kurios sumažintų intermodalinio transporto ir kelių transporto operacijų konkurencingumo atotrūkį (siūloma pasinaudoti aukščiau minėto Europos Komisijos pasiūlymo priedo priemonių sąrašu).
Galiausiai, ES valstybės narės įpareigojamos priimti nacionalines priemones, kurios kombinuoto transporto sąnaudas 7,5 m. eigoje sumažintų 10 proc.. Kaip jau ne kartą pažymėta aukščiau, individualios ir tarpusavyje nederintos ES valstybių narių priemonės kombinuoto transporto konkurencingumo didinimui turės kur kas mažesnį poveikį nei ES lygiu vienodai įgyvendinamos politikos priemonės. Šiuo tikslu, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad kombinuoto transporto direktyva yra matoma, kaip vienas iš pagrindinių krovininio kelių transporto emisijų mažinimo instrumentų, siūlytina kombinuoto transporto taisykles nustatyti ne direktyva, o reglamentu, kuris būtų labiau teisiškai privalomas ir užtikrintų vienodą taikymą ES valstybėse narėse.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, prašome artėjančiose derybose ES Taryboje ir kituose diskusijų dėl direktyvos 92/106/EEB peržiūros formatuose, atsižvelgti į šiuos siūlymus:
- Palaikyti Europos Komisijos siūlomą kombinuoto transporto apibrėžimą.
- Palaikyti Europos Komisijos siūlymą dėl kombinuoto transporto taikymo srities išplėtimo intermodalinio transporto operacijoms vykdomoms su trečiosiomis šalimis, o taip ES valstybės narės viduje.
- Palaikyti siūlymą kelių transportu vykdomai kombinuoto transporto operacijos atkarpai netaikyti apribojimų vairuoti savaitgaliais, naktimis ir šventinių dienų metu.
- Poziciją dėl 40 proc. mažesnių išorės sąnaudų kaip kombinuoto transporto atitikties kriterijaus formuoti įvertinus šio kriterijaus ir siūlomos apskaičiavimo metodikos taikymą praktikoje bei galimą poveikį Lietuvos vežėjams.
- Siekiant vienodo kombinuoto transporto taisyklių supratimo ir įgyvendinimo ES, o taip pat spartesnės intermodalinio transporto plėtros, reikalinga sukurti aiškų ir vienodai taikytiną reguliavimą skirtingose ES valstybėse narėse. Jeigu kombinuoto transporto direktyva nėra pakankamas teisinis instrumentas užtikrinti tokį reguliavimą, siūlytina kombinuoto transporto taisykles nustatyti ne direktyva, o labiau ES nares įpareigojančiu reglamentu.
- Kelti klausimą dėl papildomų paskatų kelių transporto įmonėms, įpareigojant ES valstybes nares taikyti pasiūlymo dėl Direktyvos 92/106/EEB peržiūros priede numatytas priemones dėl intermodaliniam transportui pritaikytų puspriekabių (craneable) įsigijimo ir atitinkamai standartinių puspriekabių modifikavimo skatinimo, privalomai taikyti paskatas terminalams investuoti į standartinių puspriekabių krovimo technologijas, taip pat kitas priede numatytas priemones.