Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika sako, jog padėtis Klaipėdos uoste šiemet bus įtempta dėl netenkamų „Belaruskalij“ krovinių bei neoficialių Kinijos sankcijų Lietuvai, taip pat dėl augančių „Lietuvos geležinkelių“ tarifų.
„Mes su nerimu žiūrime į šiuos metus, situacija gana įtempta, vasario 1 dieną gali būti sustabdytas baltarusiškų trąšų tranzitas, tai reiškia žymias netektis, 10-11 mln. tonų per metus tranzitinių krovinių. Kalbant apie Kiniją, tendencijos nekelia didelio optimizmo, sausio pirmos kelios savaitės – tai ne rodiklis, bet rodo tam tikrus rezultatus, įtaką konteinerių krovai. Optimizmo didelio nėra“, – spaudos konferencijoje trečiadienį kalbėjo V. Šileika.
Pasak jo, krovos smukimą gali nulemti ne tik geopolitiniai veiksniai, bet ir tai, kad „Lietuvos geležinkeliai“ šiemet gerokai didina infrastruktūros uoste naudojimo ir pervežimo mokesčius.
„Lietuvos pramonei šie tarifai gruodį padidėjo 13 procentų. Mums tai labai netikėta. Buvo kalbėta, kad Lietuvos pramonei nepabrangs. Esame suglumę, nustebę. Pabranginta nežmoniškai, bet tai padaryta siekiant kompensuoti „Lietuvos geležinkelių“ praradimus“, – sakė krovos kompanijos „Bega“ generalinis direktorius Laimonas Rimkus.
Anot jo, naudojimasis geležinkelių infrastruktūra Lietuvoje yra 4 kartus brangesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje, tai lemia kitų valstybių politika subsidijuoti geležinkelius.
„Latviai per subsidijas gali pasiūlyti 2-3 eurais mažesnę kainą vienai krovinio tonai pervežti. Lietuvoje viskas perkeliama ant verslo“, – aiškino L. Rimkus.
Infrastruktūros mokesčiai
Asociacijos teigimu, „Lietuvos geležinkeliai“ nuo sausio 1-osios labai padidino infrastruktūros uoste mokesčius: pagrindinėms paslaugoms – 43-360 proc., krovinių vežimo – 13-20 proc., naudojimosi manevravimo įrenginiais – 43 proc., riedmenų varymo – 111 proc.
„Kritiškai pabranginta uosto prieiga Lietuvos pramonei yra didžiausias iššūkis. Tie kroviniai, kurie dar yra Lietuvoje, kuriuos dar galima vežti į Klaipėdos uostą ir nešti pajamas, labai didelė rizika, kad gali nutekėti į kaimyninius uostus“, – sakė L. Rimkus.
V. Šileika sako, kad dalis krovinių jau nukreipiama į Latvijos uostus.
„Nekalbant apie konkrečias kompanijas, šiandien Klaipėdos uostas netenka apie 800 tūkst. tonų krovinių, kurie iš šiaurės Lietuvos iškeliauja į Latvijos uostus, – tai žemės ūkio produkcija, tie patys konteineriai“, – kalbėjo V. Šileika.
Anot L. Rimkaus, iki Klaipėdos gali neatkeliauti 0,8-1,5 mln. tonų Lietuvos gamintojų produkcijos, kuri gali būti eksportuojama per kitus regiono uostus.
Asociacija norėtų, kad „Lietuvos geležinkeliai“ iki 2025 metų įšaldytų tarifus.
„Naujų arba padidintų mokesčių įsigaliojimo suspendavimas leistų stabilizuoti padėtį. Situacija yra labai neapibrėžta, niekas iš kompanijų negali garantuoti, kad bus išlaikyti įsipareigojimai“, – sakė V. Šileika.
Be to, pasak jo, uosto konkurencingumą mažina ir kiti valdžios sprendimai – Susisiekimo ministerijos sprendimu krovos kompanijoms šiais metais vidutiniškai 20 proc. padidintas žemės nuomos mokestis, kitoms kompanijoms – iki 240 proc.
„Kalbant su kolegomis iš kaimyninių uostų jie negali patikėti, kad mokesčiai taip didinami tokiu sudėtingu laikotarpiu“, – sakė V. Šileika.
„Nenorime pasakyti, kad turime priešišką nuostatą, esame vienoje valtyje, su visa pagarba „Lietuvos geležinkelių“ vadovybei. Tačiau steigėjas, akcininkas privalo matyti plačiau, poveikį šalies pramonei. Susisiekimo ministras yra informuotas, sutinka, kad klausimas turi būti sprendžiamas“, – sakė L. Rimkus.
Komentuodamas 2021 metų rezultatus V. Šileika sakė, kad uosto krova mažėjo, bet ne taip drastiškai, kaip galėjo.
„Pagal rezultatus grįžome į 2018 metus“, – pridūrė Klaipėdos konteinerių terminalo vadovas.
Anot V. Šileikos, santykinai gerus rezultatus lėmė diversifikuota krova.
Klaipėdos uosto krova
Krova uoste pernai sumažėjo pirmą kartą nuo 2013 metų. Ji mažėjo nuo antrojo pusmečio pradžios, o didžiausias nuosmukis buvo gruodį – 9,7 proc. Uosto krova per 2021 metų vienuolika mėnesių buvo 41,679 mln. tonų – 4,2 proc. mažiau nei 2020 m. sausį-lapkritį, kai ji siekė 43,521 mln. tonų.
Nepaisant prastėjančių rodiklių, Klaipėdos uosto rezultatai išliko geriausi Baltijos šalyse – perkrautų krovinių kiekis buvo didesnis nei Rygoje, Ventspilyje ir Taline kartu.
Praeitais metais beveik dešimtadaliu padidėjo generalinių krovinių krova, tuo metu biriųjų ir skystųjų krovinių krauta atitinkamai 5 proc. ir beveik 25 proc. mažiau, teigiama Klaipėdos uosto pranešime.