Vietų lėktuvuose, viešbučio laisvų lovų ir restoranų stalų valdymas panašus į vežimo pajėgumų valdymą. Taigi, kaip kelių vežėjai turėtų valdyti savo mažėjančius išteklius, kai daromas yra spaudimas maržoms ir finansinėms rezultatams?
Šiuos keturis (iš pažiūros skirtingus – red. pastaba) sektorius sieja jų išteklių ir pajėgumų nepastovumas. Jie turi būti naudojami ir parduodami kasdien, negali laukti iki rytdienos. Visiems keturiems sektoriams būdingas yra verslo modelis, grindžiamas visapusišku jų išteklių panaudojimu.
Skamba pažįstamai?
– Atvykstate pavėlavęs į savo viešbutį ir sužinote, kad, deja, visos lovos jau užimtos. Nors kambarys buvo rezervuotas ir apmokėtas, darbuotojai jus palydi į kitą netoliese esantį viešbutį.
– Ar kada nors buvote oro uoste kantriai stovėdami eilėje užsiregistruoti į skrydį, kad galiausiai gauti pasiūlymą priimti 500 JAV dolerių sumą ir skristi kitu skrydžiu dėl perpildymo?
– Pasirodote madingame restorane, kuriame atrodo pilna tuščių staliukų bet sužinote, kad laisvų vietų nėra, nes viskas rezervuota.
Prisitaikymas prie naujo verslo vykdymo būdo
Versle labai svarbu rasti pusiausvyrą tarp turimų išteklių ir jų optimizavimo, norint pasiekti gerų finansinių rezultatų ir išlaikyti klientų pasitenkinimą. Tai taikoma tiek avialinijoms, tiek viešbučiams, restoranams ir vežimų kompanijoms. Nes visi keturi sektoriai valdo didelį turtą ir yra linkę dirbti su mažomis maržomis.
Sunkiais 2020 metais verslo kraštovaizdis labai pasikeitė. Įmonės turėjo prisitaikyti prie naujų standartų.
Šiais metais norinčiųjų steigti naujas oro linijas ir atidaryti naujus viešbučius bei restoranus buvo mažiau. Tokiame į klientą orientuotame versle šiandien kiekvienas naujas klientas – aukso vertės. Todėl galime tikėtis tolesnių reikšmingų pokyčių šiuose sektoriuose ir jų verslo modeliuose.
Kaip išlaikyti veiklos maržą esant nepastoviai paklausai
Šiandien kelių transportas Europoje turi iš arčiau pažvelgti į savo transporto išteklių išnaudojimą, jei nori patenkinti klientų reikalavimus ir pasiekti tokius maržos lygius, kurie užtikrins jo išlikimą.
Tipiška FTL sektoriaus įmonė tai smulkus verslas ir apie 50–70 proc. jos transporto pajėgumų išnaudojama remiantis metinėmis sutartimis, o likusi dalis prieinama neatidėliotinų sandorių rinkoje. Kasmet iš naujo deramasi dėl sutarčių, o daugelis jų pratęsiamas po sunkių, kartais žiaurių derybų.
Dėl didelio vežėjų rinkos susiskaidymo dažnai matome didelę rinkos dalyvių derybinės galios nelygybę.
Remiantis „Eurostat“ duomenimis ir kitais šaltiniais, galime įvertinti, kad mažiausiai 15 proc. transporto pajėgumų nėra panaudota. Daugeliu atvejų šis skaičius siekia net 30 proc.
Nepanaudoti vežimų pajėgumai daro didelę įtaką tarifams, kuriuos siuntėjai (o galiausiai ir paprasti vartotojai) turi mokėti už transporto paslaugas. Be to, tai daro neigiamą poveikį aplinkai, o taip pat yra papildoma našta ir taip įtemptiems transporto įmonių finansams.
Kokie yra pagrindiniai šio sektoriaus iššūkiai, siekiant sumažinti nepanaudotų transporto pajėgumų (tuščių reisų) lygį Europoje?
- Tolesnis mūsų sektoriaus ir įmonių skaitmeninimas, siekiant užtikrinti geresnį maršrutų planavimą ir išteklių naudojimo optimizavimą
- Toks transporto įmonių konsolidavimas regionuose, kad daugiau nei tūkstantis transporto priemonių būtų absoliutus minimumas norint sėkmingai konkuruoti rinkoje, o ne taip, kaip yra šiandien, vaizdas toks retas, kaip baltasis raganosis.
- Sukurti geresnę iš sutarčių kylančių įsipareigojimų ir jų faktinio įgyvendinimo pusiausvyrą.
Viešojo maitinimo rinkoje, kai kurie restoranai pradėjo reikalauti išankstinio apmokėjimo už rezervacijas, kad būtų galima išspręsti laisvų staliukų problemą, panašiai daro avialinijos, jau daugelį metų nepriimdamos rezervacijos be pilnos sumos apmokėjimo. Net už pirmos klasės bilietus, kurie yra grąžinami, jūs vis tiek turite sumokėti už rezervaciją ir tai nemažą pinigų sumą.
Visi suprantame, kad vietos lėktuve ar viešbučio kambario rezervavimas, be išankstinio apmokėjimo, tai nėra protingas verslo vykdymo būdas. Vietos restorane rezervavimas 20 asmenų grupei ir neatvykimas tai nėra „šauni“ situacija, (o verslui tiesiog nepalanki – red. komentaras).
Pusiausvyros tarp numatomos ir realios paklausos suradimas
„Girteka Logistics” 2020 m. ketina atlikti apie 800 000 pervežimų. Tačiau mūsų įsipareigojimai pagal sutartis su ekspeditoriais yra daug aukštesniame lygyje.
Paprastai aiškinant ir naudojant gastronominę analogiją, „Girteka Logistics“ įmonėje mes turime puikų „restoraną“ tačiau negalime sau leisti toliau priimti „rezervacijų“, kai daugelis rezervuojančių vėl ir vėl atšaukia savo atvykimą. Deja, tai turi įtakos patiekalų kainoms mūsų restorane, jei stengiamės patenkinti klientų reikalavimus, bet galiausiai mūsų pastangos nueina perniek.
Panašiai transporto paslaugų tarifai didėja, kai įvyksta vadinamasis „overbooking“. Be to, kai mes turime nenaudojamą staliuką mūsų logistikos restorane, o nepriėmėme kitų rezervacijų, lieka laisvų, nepanaudotų išteklių, kurie neatneša jokių pajamų.
Verslo valdymo pakeitimas
Standartinė situacija transporto sektoriuje, kai didelis ekspeditorius su profesionaliais prognozavimo įrankiais nesugeba suplanuoti savo gabenimų, tai yra reiškinys iš praeities, kuris jau neturėtų atsitikti.
Kasmetiniuose viešuosiuose pirkimuose siuntėjai tikisi, kad jų vežimo pajėgumai viršys jų reikalavimus 100 proc., o kartais net ir daugiau. Vadinamojo aukštojo sezono metu ekspeditoriai reikalauja, kad tokie transporto ištekliai būtų prieinami iš karto, tačiau mes negalime tikėtis panašių įsipareigojimų iš jų pusės (pvz. susijusių su užsakymais – red. pastaba). Mažesnės paklausos metu daugelis ekspeditorių ieško transporto pajėgumų neatidėliotinų sandorių rinkoje, kuriai būdingi mažesni tarifai.
Kai potencialus klientas paskutinę minutę atšaukia staliuko rezervaciją restorane, jo paaiškinimus vertiname rimtai. Dažnai pasirodo, kad profesionalūs pirkėjai, kurie atstovauja didelėms įmonėms, turinčioms prieigą prie profesionalių prognozių ir planų, reguliariai pervertina savo transporto poreikius tam, kad būtų daromas spaudimas mažų vežimų rinkos dalyvių maržoms ir tarifams.
Taigi, kaip mes galėtume kartu modernizuoti verslo valdymą mūsų sektoriuje visų krovinių gabenimo įmonių naudai?
„Girteka Logistics” nuotr.