„Allianz Trade“ ekonomistų vertinimu, JAV ir Irano susitarimas yra svarbus geopolitinės deeskalacijos žingsnis, tačiau kol kas jis tėra 60 dienų paliaubų ir tolesnių derybų dėl Irano branduolinės programos pagrindas. Kitaip tariant, rinkos jau įskaičiavo optimistinį scenarijų, tačiau realus prekybos ir energetikos srautų normalizavimas bus gerokai lėtesnis.
Pirmiausia, verta atkreipti dėmesį į tai, kad JAV ir Irano susitarimo poveikis naftos rinkoje buvo juntamas beveik iš karto. Po žinių apie galimą susitarimą tarp JAV ir Irano bei naftos tiekimo normalizavimą „Brent“ naftos kaina per kelias dienas sumažėjo daugiau kaip 10 JAV dolerių už barelį ir nukrito iki maždaug 76–78 JAV dolerių už barelį, nes rinkos dalyviai ėmė tikėtis stabilesnio tiekimo ir mažesnės rizikos pasaulinei naftos rinkai”, – pasakė Finansų rinkos ekspertas, „Finpro“ pardavimų vadovas Egidijus Bubelė.
Vien Hormūzo sąsiaurio išminavimas gali užtrukti nuo 30 iki 50 dienų, o prekybos laivybos sugrįžimas priklausys nuo to, kaip greitai laivybos bendrovės atgaus pasitikėjimą maršruto saugumu. Istorinė patirtis rodo, kad net ir pasibaigus konfliktui įprasti prekybos srautai atsistato tik po kelių mėnesių.
Degalai jau pinga, tačiau kainų mažėjimas turi platesnį kontekstą
Naftos kainų kritimas jau atsispindi ir degalinių švieslentėse. Vis dėlto analitikai pabrėžia, kad dabartinis kainų mažėjimas pirmiausia reiškia rinkos grįžimą prie normalesnio rizikos vertinimo, o ne ilgalaikio kainų kritimo pradžią.
Lietuva ties kainų svyravimais nėra išimtis, nes ir čia buvo greitai galima pamatyti poveikį. Europos Komisijos duomenimis, lyginant gegužės vidurį su birželio, vidutinė benzino kaina Lietuvoje sumažėjo nuo 1,81 iki 1,74 euro už litrą, o dyzelino – nuo 1,93 iki 1,80 euro už litrą. Tai reiškia, kad dyzelinas atpigo beveik 13 centų už litrą, o benzinas – daugiau nei 7 centais“, – teigė E. Bubelė.
Jo teigimu, svarstant, kas bus ateityje, šiuos pokyčius reikėtų vertinti platesniame kontekste.
Dar balandžio pabaigoje benzinas Lietuvoje kainavo apie 1,69 euro už litrą, o dyzelinas – apie 1,75 euro. Vėliau dėl augusios įtampos rinkose ir baimių dėl galimų tiekimo sutrikimų degalų kainos buvo pakilusios iki aukščiausio šių metų lygio. Todėl dabartinis kainų mažėjimas iš esmės parodo, kad rinka atsisako dalies anksčiau į kainą įskaičiuotos rizikos premijos“, – sakė E. Bubelė.
„Allianz Trade“ prognozuoja, kad trečiąjį ketvirtį „Brent“ naftos kaina stabilizuosis ties maždaug 80 JAV dolerių už barelį, ketvirtąjį ketvirtį gali sumažėti iki 75 JAV dolerių, o iki 2027 metų pabaigos – iki maždaug 67 JAV dolerių. Tačiau energijos kainų mažėjimas dar nereiškia greito infliacijos atslūgimo, nes ankstesni kainų šuoliai vis dar persiduoda tiekimo grandinėms, transportui ir kitoms verslo sąnaudoms.
Europa vis dar išlieka pažeidžiamiausia
Ekonomistai teigia, kad didžiausią konflikto ekonominę kainą ir toliau moka Europa. Skirtingai nei JAV, kurios yra grynoji energijos eksportuotoja, Europos valstybės tebėra priklausomos nuo importuojamos energijos, todėl naftos kainų svyravimai čia daro gerokai didesnį poveikį tiek verslui, tiek gyventojams. Mažesnės energijos kainos padės transporto, chemijos ir kitoms daug energijos vartojančioms įmonėms, tačiau vartotojų perkamoji galia ir aukštos darbo sąnaudos dar kurį laiką ribos ekonomikos augimą.
Šiame kontekste E. Bubelė pabrėžia, kad didžiausias klausimas išlieka ne pats susitarimas, o jo tvarumas.
Tolimesnę degalų kainų kryptį mūsų šalyje bei visoje Europoje, tikėtina, lems ne pats susitarimo tarp JAV ir irano faktas, o tai, ar naftos tiekimas regione iš tiesų išliks stabilus. Jeigu situacija nesikeis ir rinkoje neatsiras naujų trikdžių, galima tikėtis, kad degalų kainoms Europoje ir Lietuvoje bus daromas papildomas mažėjimo spaudimas – rudenį matysime dar bent keliais centais mažesnes kainas. Kita vertus, naftos rinka išlieka itin jautri, todėl bet kokios naujos įtampos gali greitai pakeisti dabartines tendencijas. Jeigu kuro kainos vėl šoktų į viršų, tai be jokios abejonės turėtų reikšmingą įtaką transporto sektoriui, kuriam jau dabar netrūksta iššūkių siekiant išlaikyti likvidumą.
Transporto sektoriui svarbiausia tampa ne prognozuoti, o prisitaikyti
Mažėjančios degalų kainos transporto sektoriui suteikia trumpalaikį atokvėpį, tačiau įmonės pripažįsta, kad didžiausiu konkurenciniu pranašumu tampa gebėjimas greitai reaguoti į nuolat besikeičiančią situaciją.
Kadangi kuro kainų svyravimų pačioje rinkoje transporto įmonės kontroliuoti negali, vis svarbesnis tampa gebėjimas ne laukti, stebėti rinką ir galvoti, kas bus toliau, o greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją“, – pasakė „Fleethand“ įmonės vadovas Tomas Sergadejevas.
Anot jo, pastaraisiais metais vis daugiau vežėjų investuoja į sprendimus, leidžiančius optimizuoti degalų pirkimą realiuoju laiku.
Rinkos tendencijos rodo, kad dėl geopolitinių įvykių padažnėjus kuro kainų šuoliams, transporto sektoriuje sparčiai išaugo duomenimis grįsto planavimo svarba. Šiandien tarp Lietuvos ir kitų Europos šalių vežėjų kone dvigubai dažniau nei prieš du ar tris metus naudojamos dirbtiniu intelektu grįstos technologijos, kurios realiuoju laiku analizuoja degalų kainas skirtingose šalyse ir degalinėse, vertina maršruto specifiką, vairuotojų darbo bei poilsio režimą ir padeda suplanuoti ekonomiškiausius sustojimus konkrečiame maršrute.
Jo teigimu, kainų skirtumas tarp degalinių tarptautiniuose reisuose gali siekti 10–15 centų už litrą.
Vienai transporto priemonei per reisą tai virsta 60–90 eurų, o dideliam parkui per mėnesį – tūkstančiais eurų. Vadinasi, jeigu degalų pirkimas yra planuojamas remiantis tiksliais duomenimis, net ir nedideli kainų skirtumai ilgainiui gali turėti reikšmingos įtakos įmonės veiklos rezultatams.
Būtent transporto sektorius kartu su chemijos pramone yra vienas didžiausių galimų susitarimo laimėtojų, nes degalai sudaro reikšmingą jų veiklos sąnaudų dalį. Vis dėlto analitikai perspėja, kad bet koks naujas geopolitinis sukrėtimas gali greitai panaikinti šį pranašumą.
T. Sergadejevo vertinimu, dėl to ateityje transporto įmonių konkurencingumą lems ne gebėjimas atspėti naftos kainų kryptį, o technologijos.
Jei geopolitinėje situacijoje ir toliau nematysime stabilizavimosi, prognozuočiau, kad artimiausioje ateityje mūsų šalies ir visų kitų šalių transporto įmonėms bus vis svarbiau ne bandyti atspėti rinkos kryptį ir laukti kol įvyks palankūs susitarimai, o turėti įrankius, leidžiančius operatyviai prisiderinti prie besikeičiančių sąlygų. Šią kryptį galima numatyti jau dabar, nes tai atspindi rinkos prognozės – pasaulinei dirbtinio intelekto sprendimų transporto ir logistikos sektoriui rinkai iki 2032 metų numatomas nuo maždaug 15 mlrd. iki daugiau nei 300 mlrd. JAV dolerių augimas“, – pasakė jis.
