Regis, dronų panaudojimo galimybės auga itin sparčiai. Milžinai „Google“ ir „Amazon“ paskelbė apie savo planus jau 2017 m. pradėti naudoti dronus paskutiniame siuntinių pristatymo etape. Kol vieni per ateinantį dešimtmetį tikisi palaidoti tradicinę logistiką, kiti, nusiteikę labiau kritiškai, pasitelkia juodąjį humorą ir laido juokelius apie dronų invaziją – kaip 2015 metais Hitchcocko stiliumi nufilmuotoje „Audi“ reklamoje.
Ar tūkstančiai dronų užtemdys dangų ir, nešiodami mums virš galvų krovinius, viską nustelbs savo nepaliaujamu zvimbimu? Nors vaizduotė gali nunešti toli, krovinių gabenimo ekspertai teigia, kad tai įvyks dar negreitai. Ir labai paprastai paaiškina kodėl.
Dar labai negreitai dronai bus pajėgūs nešti sunkius ir didelius daiktus
Dronų galimybės auga kiekvieną dieną, bet svarbaus vaidmens logistikos pasaulyje jie vis dar nevaidina – dauguma krovinių jiems paprasčiausiai per dideli ir per sunkūs.
Kiekvienais metais savo pirkėjus pasiekia siuntų už 14 trilijonų eurų. Vien Europoje kasdien siunčiama daugiau nei 2,2 milijardo tonkilometrių. Tačiau JAV logistikos sistema pasaulyje yra didžiausia – kiekvieną dieną čia transportuojama beveik 16 milijardų tonų žaliavos ir prekių. Šiandien vidutinis ketvirtosios kartos dronas gali pernešti 5 kg svorį per savo trumpą dešimties minučių skrydį (ilgiausiai dronas gali skristi 30 min.). O didžiausias drono išvystomas greitis – 40 km/val.
Nesunku paskaičiuoti – jei vienas dronas gali pakelti tik penkių kilogramų svorį, vien JAV reikėtų mažiausiai 3,2 milijardo dronų visiems siuntiniams pergabenti. Negana to, dronas turėtų būti pakeistas kitu jau po 30 minučių. Be to, dauguma krovinių negalėtų būti padalinami dalimis po penkis kilogramus.
Penkių kilogramų keliamosios galios užtenka nebent atskraidinti užsakytus drabužius arba nedidelį siuntinį iš pašto. Bet tokios galios tikrai neužteks pristatyti naująjį BMW iš gamyklos Vokietijoje arba obuolius iš Lenkijos. Taigi labai mažai tikėtina, kad per artimiausius 50 metų dronai pakeis tradicines krovinių transporto rūšis.
Lietuvos galimybės – labai didelės
Kaip teigia Živilė Barkauskaitė, “AsstrA” rinkodaros vadybininkė, Lietuva Europos mąstu jau garsėja savo išvystyta infrastruktūra ir puikiai dirbančiomis logistikos įmonėmis.
“Esame viena nedaugelio ES šalių, ugdančių transporto vadybininkus ir ekspeditorius universitetų lygmeniu ir tai parodo visos šalies orientaciją į pažangią, inovatyvią transporto ir logistikos raidą. Naujų technologijų diegimas sunkiąja technika paremtose industrijose kaip kad logistikos verslas grįstas vilkikų, traukinių, orlaivių ir laivų eksploatavimu, vyksta kur kas ramiau, nei paslaugų, operuojančių nematerialiais arba bent jau nestambiagabaričiais įrenginiais”, – teigia Živilė Barkauskaitė.
Visgi dronai vaidins svarbų vaidmenį logistikos pasaulyje
Panašu, kad netrukus dronai ir tradicinės transporto priemonės ims bendradarbiauti. Šiais metais greitojo pristatymo paslaugų teikėjas UPS sėkmingai išbandė dronus. Jie buvo panaudoti įvykdyti paskutinį siuntinio pristatymo etapą.
Panašu, kad ateityje šis metodas gerokai palengvins siuntinių pristatymą į geografiškai izoliuotas vietoves. Be to, taip bus galima sumažinti žmogiškuosius išteklius bei išlaidas.
Pavyzdžiui, pasiunčiant droną iš siuntų autobusiuko, bus galima sutaupyti brangių kilometrų. Be to, elektra varomų dronų naudojimas būtų ekologiška alternatyva degalais varomiems sunkvežimiams.
Neseniai „Amazon“ įsigijo patentą didžiuliam dirižabliui, kuris pats paleis dronus pristatyti prekes pirkėjams. Vadinamasis cepelinas bus valdomas žmogaus, tačiau individualių užsakymų pristatymui reikės mažesnių sąnaudų. Tarkime, „dronų motina“ dislokuojama šalia stadiono, o dronai varžybų metu pristato užkandžius žiūrovams.
Skamba neblogai, tiesa?
JAV jau užregistruota daugiau nei 10 602 komercinių dronų. Prognozuojama, kad šių įrenginių pardavimai nuo dabartinių 600 tūkst. per metus išaugs trigubai – iki 2,7 milijono 2020 metais.
O dar visai neseniai komercinių dronų veikla JAV buvo neteisėta. Bet, pagal naujas taisykles, dronus jau galima naudoti žemdirbystės srityje; moksliniams tyrimams; švietimo ir akademinėje veikloje; elektros linijų, vamzdynų, antenų ir tiltų patikrai; gelbėjimo operacijoms; kraštovaizdžio fotografavimui ir laukinių gyvūnų stebėjimui.
Taip pat kuriami 25 kg sveriantys dronai, galėsiantys pakilti į 122 metrų aukštį ir išvystyti 161 km/val. greitį. Tačiau šie galės skraidyti tik atokiau nuo žmonių ir stebint operatoriui.
Tobulėjantys robotai verčia suskubti tradicinės logistikos industriją griebtis naujovių. Dronų navigacijai ir autonominei vairavimo technikai žengiant į priekį, tradicinės transporto priemonės, be abejo, šiuos elementus taip pat bandys panaudoti.
Visa tai reiškia, kad klientas laimi. Pavyzdžiui, robotai ir dronai gali padėti sumažinti žmogiškuosius išteklius krovinių pakrovimui ir perkrovimui jūrų uostuose arba sandėliuose, o tai leis sumažinti transporto paslaugų užsakovų išlaidas.
Naujos technologijos Lietuvos transporto ir logistikos sektoriuje
Mūsų šalyje tėra du realūs būdai Lietuvos transporto ir logistikos verslams diegtis inovacijas ir pirmauti pąžanga regione:
- Kuo sparčiau diegti kitose valstybėse sukurtas, rinką keičiančias technologijas;
- Patiems investuoti į startuolius, kuriančius logistikos inovacijas.
Pavyzdžiui įmonė AsstrA pasirinko pastarąjį kelią. Lietuvos inovacijų politika bei vidaus ir ES kapitalo investicijos į technologijas suteikia visas galimybes išvystyti transporto ir logistikos operacijų technologinį lygį, tereikia sugebėti nukreipti išradėjus ir mokslininkus ieškoti sprendimų inovuoti tradicinę logistiką.
Dronų pritaikymas smulkių siuntų pervežime – puiki pradžia, tačiau stambių krovinių pervežimo įprastinėmis transporto priemonėmis dronai nepalengvins. O juk transporto ir logistikos verslas trokšta inovuotis.
“Gyvename išmaniųjų technologijų amžiuje, o komunikacija logistikoje vis dar vyksta daugiausiai telefoniniais skambučiais ir elektroniniais laiškais… Taip pat, nuolat girdime iš politikų apie būtinybę vystyti tvarius verslus, rūpintis ekologija. Tačiau kaip sparčiai rūpinamasi ekologiškai švaresnio kuro gamyba ir platinimu? Technologinių įrengimų, mažinančių išmetamųjų dujų neigiamą poveikį aplinkai, diegimu?.. Judame “žaliosios logistikos” link, tačiau šioje srityje stagnuoja ne investijos iš valstybės, o verslo sektoriaus entuziazmas investuoti į atitinkamas transporto priemones ir tvarius sprendimus”, – pasakoja Živilė Barkauskaitė.
Kaip teigia AsstrA ekspertai, bendrovė šiuo metu suinteresuota rasti kuro sąnaudas taupančius ir aplinką tausojančius technologinius sprendimus.
“Būtent todėl stengiamės investuoti į verslų, inovacijas kuriantį jaunimą. Pavyzdžiui, buvome šių metų vasario-gegužės mėnesiais Vilniuje vykusio verslo akseleratoriaus “Futurepreneurs” rėmėjais. Esame pasiryžę investuoti į startuolius, kuriančius transporto ir logistikos verslui aktualius technologinius sprendimus, norime būti pirmi juos išbandę vienoje iš konkrečiai inovacijai potencialių rinkų. Mūsų durys visuomet atviros žmonėms, su drąsiomis idėjomis”, – sako ekspertė.
Živilė Barkauskaitė, “AsstrA” rinkodaros vadybininkė
