Komerciniam eismui atidarytas Kauno intermodalinis terminalas. „Galime dar labiau diversifikuoti krovinių vežimo kryptis”

Komerciniam eismui atidarytas Kauno intermodalinis terminalas. „Galime dar labiau diversifikuoti krovinių vežimo kryptis”

Komerciniam eismui europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ geležinkeliu pirmadienį atidarytas Kauno intermodalinis terminalas (KIT). Juo atvyko ir pirmasis oficialus krovininis traukinys iš Nyderlandų.

Kauno intermodalinį terminalą europine vėže sujungus su Europos geležinkelių tinklu, jis tapo toliausiai į Rytus nutolusiu Europos geležinkelių sistemos tašku, kurį europinio standarto bėgiais gali pasiekti krovininiai traukiniai.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis sakė, jog artimiausiu metu čia atvyks du traukiniai per savaitę, o iki metų pabaigos tikimasi sulaukti ir po keturis traukinius per savaitę.

„Labai džiaugiuosi, kad „Rail Baltica“ jau ne ateities projektas, o realybė ir šiandien Lietuvoje jau galime pasinaudoti europinio geležinkelio teikiamomis galimybėmis – dar labiau diversifikuoti krovinių vežimo kryptis, ieškoti naujų rinkų, taip pat gabenti krovinius naujais būdais, derinant įvairių rūšių transportą“, – oficialioje pirmojo traukinio europine vėže pasitikimo ceremonijoje sakė susisiekimo ministras M. Skuodis.

„Kitais metais aš labai tikiuosi, kad mes turėsime ir naują maršrutą iš šiaurės Italijos, kur kroviniai taip pat atkeliaus čia“, – kalbėjo jis.

Kasmet Lenkijos–Lietuvos pasieniu automobilių transportu vežama apie 24 mln. tonų krovinių, o tai didžiulis potencialas KIT ir europinei vėžei panaudoti. 

„Intermodalinis krovinių vežimas, bendradarbiaujant geležinkelių ir kelių transportui, leistų taupiau naudoti energijos išteklius, gerokai sumažinti CO2 pėdsaką bei padidinti saugumą keliuose“, – pažymi M. Skuodis.

Susisiekimo ministerijos nuotr.

Ekonominis laimėjimas Lietuvai

Pirmadienį į KIT atvyko pirmasis konteinerius bei puspriekabes gabenantis traukinys iš Nyderlandų, pranešė „Lietuvos geležinkeliai“. Pasak bendrovės, terminalas oficialiai tapo toliausiai į Rytus nutolusiu Europos geležinkelių tašku.

„Kauno intermodalinio terminalo atidarymas komerciniam eismui yra esminis žingsnis „Rail Baltica“ projekte nuo statybos pereinant prie transporto operacijų. Šis žingsnis kartu labai pagerins susisiekimo su Europa galimybes krovinių vežėjams ir išplės tvaraus transporto galimybes Baltijos regione“, – pranešime sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

„Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška pabrėžė, jog tai – ne tik ekonominis laimėjimas Lietuvai. Anot jo, dabar atsiveria papildomos galimybės plėtoti ekologišką geležinkelių transportą, taip sumažinant vilkikų CO2 išmetimus bei atlaisvinant autostradas.

Už „Rail Baltica“ įgyvendinimą Lietuvoje atsakingos „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovskis sako, kad terminalas tampa vartais į Europą – kroviniai jame gali būti perkraunami nuo plačios rusiškos vėžės ant europinės ir atvirkščiai, taip pat – nuo vilkikų ant geležinkelio ir atvirkščiai. 

Jo teigimu, terminalas pritaikytas pakrauti į vagonus ne tik konteinerius ar kitos rūšies krovinius, bet ir vilkikų priekabas.

„Girteka Logistics” nuotr.

Transporto verslo orientacija į Vakarus

Projektai, sujungiantys Lietuvą su Europos Sąjungos rinkomis, yra išskirtinės svarbos, sako premjerė Ingrida Šimonytė, atidariusi KIT. 

“Geografinėje padėtyje, kurioje mes esame, geopolitinėje netgi padėtyje, būdami Europos Sąjungos valstybės, tačiau rytiniame krašte, kur už mūsų plyti ne ta erdvė, kurią galėtume pavadinti teisės viršenybės, žmogaus laisvių, laisvo žodžio erdve, akivaizdu, kad ekonominiams santykiams ir mūsų ryšiams turime taikyti taip pat ir tam tikrą geopolitinės pataisos koeficientą“, – kalbėjo premjerė.

„Projektai, kurie sujungia mus kuo tvirčiau su Europos Sąjungos rinkomis, su Europos Sąjungos tinklais, yra išskirtinės svarbos“, – pridūrė ji.

I. Šimonytė vėliau žurnalistams teigė, jog Lietuvos verslas jau yra išmokęs darbo su Rytų šalimis pamokas.

„Orientacija į Vakarų rinkas visada yra patikimesnis būdas užtikrinti tvarų ir ilgalaikį verslo modelį. Taip, galbūt Rytuose kartais galima uždirbti geresnę maržą, tačiau rizika, kuri yra prisiimama, tame tarpe rizika dėl įvairių myliu-nemyliu dalykų ar kažkokių sprendimų, kuriuos yra sunku paaiškinti racionaliu protu, ji kainuoja“, – kalbėjo premjerė.

I. Šimonytė pabrėžė, jog Lietuvai ir šalies verslui reikės keisti krovinių ir žmonių keliavimo būdus, taip pat ir siekiant Žaliojo kurso tikslų.

„Geležinkelio vaidmuo čia yra kertinis: kaip bežiūrėtume, geležinkelio žalumo indeksas yra vis dėlto didžiausias iš pervežimo būdų – žinoma, nevertinant dviračio – ir dėl tos priežasties akivaizdu, kad visame Žaliojo kurso pakete geležinkelių plėtra užims labai svarbų vaidmenį“, – kalbėjo premjerė.

Susisiekimo ministerijos nuotr.

„Rail Baltica“ Lietuvoje

Kauno geležinkelio mazgo modernizavimo darbai, pritaikant jį prie „Rail Baltica“ poreikių, pradėti 2019 metų pavasarį. Per šį laiką nuo Kauno iki Palemono nutiestas europinis geležinkelis, įrengti keturi tuneliai, sutvarkyta infrastruktūra. 

„Rail Baltica“ iki 2026 metų turėtų sujungti Varšuvą, Kauną, Rygą ir Taliną. Visa „Rail Baltica“ vertė Baltijos šalyse siekia apie 5,8 mlrd. Eur, jos ilgis – 870 kilometrų, o vien Lietuvoje – 392 km, kur trasa eina nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos per Kauną ir Panevėžį, Latvijoje kirs Rygą, Estijoje – Pernu ir Taliną. Geležinkelį planuojama nutiesti iki 2026 metų.

Susisiekimo ministerijos/litrail.lt nuotr.

Populiariausi
komentarai
0 komentarai
Naudotojas pašalintas
Populiariausi