Remiantis Eurostato duomenimis, 2018 m. pirmoje pusėje iš Europos Sąjungos į Rusiją vežėjai pervėžė 5,2 mln tonų krovinių. Tai 2,6 proc. mažiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Nors dinamika atrodo gana pesimistiškai, po gilesnės analizės galima teigti, kad situacija nėra tokia bloga.
Kelių transporto rezultatai, Europos Sąjungos ir Rusijos maršrutais, nuo 2014 m. nuolat blogėjo, tai yra taip vadinamos „Krymo krizės“, vėlesnių sankcijų ir Rusijos embargo efektas. Ir nors mažėjimo tendencija vis dar išlieka, naujausi statistiniai duomenys atneša optimizmo dozę. Dėl dviejų priežasčių.
Visų pirma, einamųjų metų dinamika remiasi 2017 m. spartaus augimo rezultatais, kai buvo užfiksuota +16 proc. palyginus su 2016 m. Tai sudarė aukštą ribą rinkos palyginamajai 2018 m. statistikai. Anksčiau rinka buvo sustingusi keletą metų.
Antra, eksportuojamų į Rusiją prekių kiekio sumažėjimas įvyko daugiausia prekių nomenklatūros 84 grupės produktų atveju (pramoninė ir buitinė įranga), tai yra dažniausiai didelių gabaritų prekės. Tokių krovinių pristatymai 2018 m. pirmojoje pusėje sumažėjo 32,4% (-250,8 tūkst. tonų) palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Svarbu, kad 2017 m. šios prekių grupės pervežimai padidėjo 59,7%.
Todėl, jei neatsižvelgiame į neigiamą šios rūšies krovinių vežimo rezultatą, galima daryti išvadą, kad 2018 m. pirmoji pusė, atsižvelgiant į prekių gabenimo iš Europos Sąjungos į Rusiją apimtį, buvo uždaryta teigiamu rezultatu.
Kokių prekių pradėjome gabenti daugiau?
Šiais metais iš Europos Sąjungos rinkų į Rusijos Federaciją vežėjai pervėžė daugiau gėrimų ir alkoholio (+65,1 tūkst. tonų, tai yra +29,2 proc.), transporto priemonių ir atsarginių dalių (+29,6 tonų, tai yra +10,7 proc.), plastikinių gaminių (+20,1 tūkst. tonų, +4,1 proc.), miltų gaminių (+15,7 tūkst., +26,6 proc.), taip pat organinės chemijos, kakavos ir jų gaminių, valymo ir skalbimo priemonių bei kvepalų ir kosmetikos produktų.
Didžiausias padidėjimas buvo užfiksuotas:
– Vokietijoje: +32,4 tūkst. tonų (+2,7 proc.),
– Belgijoje: +19,6 tūkst. tonų (+11,7 proc.),
– Čekijoje: +17,2 tūkst. tonų (+9,3 proc.),
– Prancūzijoje: +16,7 tūkst. tonų (+14,7 proc.),
– Lenkijoje: +16,1 tūkst. tonų (+2,2 proc.).
Didžiausią sumažėjimą užfiksavo:
– Nyderlandai: -243,2 tūkst. tonų (-40,6 proc.),
– Austrija: -15,8 tūkst. tonų (-12,1 proc.),
– Italija: -11,7 tūkst. tonų (-3,2 proc.),
– Estija: -10,7 tūkst. tonų (-11,4 proc.),
– Slovakija: -6,2 tūkst. tonų (-9,8 proc.).
Iš Rusijos į Europos Sąjungos šalis 2018 m. pirmojoje pusėje buvo pristatyti 5269 tūkst. tonų krovinių, tai yra apie 318,5 tūkst. tonų daugiau (+6,4 proc.), nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
Padidėjo geležies ir plieno bei produktų iš šių žaliavų, mediena ir medienos gaminių, stiklo ir stiklo gaminių, taip pat akmens, gipso, cemento ir asbesto produktų pristatymai. Kita vertus, sumažėjo naftos produktų, transporto priemonių ir atsarginių dalių, organinės chemijos, trąšų ir gyvulių pašarų vežimas.
Didžiausias padidėjimas buvo užregistruotas į:
– Vokietiją: +108 tūkst. tonų (+17,8 proc.),
– Lenkiją: +96,7 tūkst. tonų (+14,4 proc.),
– Vengriją: +85,8 tūkst. tonų (+42,2 proc.),
– Lietuvą: +62 tūkst. tonų (+21,9 proc.),
– Latviją: +41,7 tūkst. tonų (+26 proc.).
Didžiausias transporto iš Rusijos sumažėjimas buvo užfiksuotas:
– Nyderlanduose: -109,3 tūkst. tonų (-46,9 proc.),
– Ispanijoje: -80,1 tūkst. tonų (-77,3 proc.),
– Belgijoje: -14,2 tūkst. tonų (-14,2 proc.),
– Didžiojoje Britanijoje: -3,7 tūkst. tonų (-53,4 proc.),
– Italijoje: -3,1 tūkst. tonų (-2,2 proc.).