Iki pandemijos pasaulio ekonomikoje vyko gilūs pokyčiai. Dabartinė krizė paspartins kai kuriuos iš šių procesų, atsiras taip pat naujų reiškinių. Tai tikriausiai bus lemtingi įvykiai XXI amžiaus ekonomikos istorijoje.
Vis dar neaišku, kokį poveikį ekonomikai padarys antroji pandemijos banga, jei išvis tokia bus.
Nerimą kelią situacija Izraelyje, kuriame dėl padidėjusio COVID-19 atvejų skaičiaus buvo įvestas pakartotinis visuotinis karantinas. Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) prognozuoja, kad kiekvieną karantino mėnesį metinis BVP augimas sumažėja 2 proc., o kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui, turizmo ir svetingumo sektoriuose, kur patiriamas yra gilesnis nuosmukis – iki 70 proc.
Krizės metu greičiau vejamės Europą
Todėl antroji pandemijos banga gali pakeisti dabartines 2020 ir 2021 m. prognozes. Toks scenarijus galėtų lemti BVP sumažėjimą žiemos mėnesiais. Tačiau nepatirsime tokio šoko kaip antrąjį 2020 m. ketvirtį, dėl to, kad turime daugiau patirties kovojant su virusu, dėl gydymo naujovių, testavimo, pandemijos plitimo stebėjimo bei įmonių gebėjimo prisitaikyti prie šios padėties. Auga taip pat optimizmas dėl vakcinos sukūrimo galimybės.
Pagal „Fitch Rating“ rugsėjo prognozę, bendras pasaulio BVP šiemet susitrauks 4,4 proc., 2021 m. išaugs 5,2 proc., o 2022 m. – 3,6 proc. Manoma, kad bendras pasaulinio BVP augimas per trejus metus sieks 4,2 proc.
Tikimasi, kad pasaulio ekonomikos BVP 2020 m. sumažės 4,4 proc.
„Fitch“ prognozės pranašumas yra tai, kad yra naujesnė nei EBPO ar Eurostato prognozės. Joje atsižvelgiama ne tik į BVP sumažėjimą per pirmąjį pusmetį, bet ir atskirų šalių ekonomikos atsigavimą vasaros mėnesiais bei prognozę dėl sekančio visuotinio karantino. Todėl remsiuosi šia prognoze. Palyginti su birželio prognozėmis „Fitch“ pakėlė pasaulio ekonomikos BVP augimą (o tiksliau – nuosmukį); šiais metais tikimasi, kad jis sumažės 4,4 proc., o ankstesnėje prognozėje buvo daroma prielaida, kad sumažės 4,6 proc..
Švelnesnis, nei atrodė prieš tris mėnesius, bus JAV BVP sumažėjimas – 4,6 proc., o ne 5,6 proc. kaip ankstesnėje prognozėje. „Fitch“ taip pat pakėlė prognozę Kinijai – BVP padidės 2,7 proc., t. y. 1,5 procentinio punkto daugiau, nei prognozuota birželį.
Deja prognozė euro zonai yra blogesnė – šiais metais sumažėjo 9,0 proc., t. y. 1 procentiniu punktu daugiau nei birželio mėn. prognozėje ir Didžiojoje Britanijoje – 11,5 proc. palyginti su anksčiau prognozuojamais 9,0 proc.
Jei „Fitch“ prognozė išsipildys, euro zonos BVP po trejų metų bus 1 proc. mažesnis nei 2019 m., JAV 2 proc. didesnis, Kinijos – 16,7 proc. didesnis, o Japonijos – 1 proc. mažesnis.
Besivystančių šalių BVP 2022 m. sieks 110,2 proc. 2019 m. lygio, o išsivysčiusių šalių – 100,4. Todėl krizė – panašiai kaip 2008–2010 m. krizė – padės sumažinti atotrūkį tarp turtingų šalių ir šalių, siekiančių šios pozicijos, ypač Azijos šalių.
Kinija lenkia JAV
Pandemijos sukelta krizė Kinijos nominalųjį BVP žymiai priartins prie Jungtinių Amerikos Valstijų BVP arba – atsižvelgiant į perkamosios galios paritetą – jį gerokai aplenks.
Kinija yra vienintelė didelė ekonomika, kurioje numatomas BVP augimas šiais metais. Visa tai dėka veiksmingos kovos su COVID-19 drastiškomis priemonėmis, kurias sunku taikyti neautoritarinėse ar autoritarinėse, blogai valdomose šalyse (Rusijos ir Baltarusijos atvejis).
Kinijos ekonomikos atsigavimo varomoji jėga yra investicijos, kurios šiemet, remiantis „Fitch“ prognozėmis, padidės 9,5 proc., o 2021 m. – 9,6 proc. Tai vienintelis toks atvejis didelėse ekonomikose. „Fitch“ prognozuoja, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose investicijos šiemet sumažės 4,6 proc. ir kitais metais padidės 4,4 proc., euro zonoje atitinkamai: sumažės 10,6 ir padidės 0,9 proc., Vokietijoje sumažės 3,6 ir padidės 4,6 proc., Didžiojoje Britanijoje sumažės 15,4 proc. ir padidės 1,9 proc., Lenkijoje sumažės 4,0 proc. ir padidės 5,8 proc.
Investicinės išlaidos didžiąja dalimi priklausys nuo būsimos ekonominės situacijos lūkesčių bei nuo stabilios ekonominės politikos. Kinijos valdžios institucijos taip pat turi papildomų priemonių, tokių kaip pigios paskolos bei administracinis spaudimas valstybinių ir privačių įmonių valdyboms. Todėl prognozuojama, kad tokios išlaidos padidės, aplenkiant vartojimo ir BVP augimą. Kinijos investicijos tai gera žinia likusiam pasauliui, ypač žaliavas teikiančioms šalims, kurios ateinančiais mėnesiais gali tikėtis eksporto produktų kainų padidėjimo.
Tiekimo grandinių keitimas
Pandemijos sukeltos krizės patirtis paskatins daugelio įmonių valdybas pertvarkyti tiekimo grandines. Visuomenės ir politinis spaudimas gali sukelti dalies gamybos perkėlimą iš tolimų šalių, pvz., iš Rytų Azijos į gimtąją šalį ar kaimynines šalis, jei tik jos nėra atskirtos muitų sienomis. Pandemijos metu labiausiai pastebimas buvo sveikatos priežiūros sektoriaus tiekimo grandinių trapumas.
Nors Jungtinės Valstijos daugiausiai pasaulyje lėšų skiria moksliniams tyrimams ir plėtrai, krizės pradžioje jie negalėjo pristatyti reikiamo kiekio medicinos priemonių, tokių kaip: kaukės, testavimo rinkiniai ir respiratoriai, nes 70 proc. medicinos įrangos ir vaistų, naudojamų JAV, yra importuojama.
Sudėtingų tiekimo grandinių nepavyks pertvarkyti per naktį. Tačiau dažniau nei anksčiau naujos gamyklos bus statomos išsivysčiusiose šalyse, kur darbo sąnaudos yra didelės. Tai pagreitins automatizavimo procesą – tai yra bloga žinia darbuotojams, o naujos darbo vietos bus sukuriamos daugiausia paslaugų srityje.
Pralaimėjusios pramonės: turizmas ir oro transportas
Turizmo rinka yra vienas iš labiausiai nukentėjusių sektorių. Krizė palietė kelionių agentūras, viešbučius ir aviakompanijas. Oro eismas visame pasaulyje sumažėjo net iki 70 proc. krizės kulminaciniame momente. Dabartinė padėtis tai tik pusė prieš krizę buvusio lygio.
Pasibaigus pandemijai, turizmas palaipsniui grįš į savo prieš krizinę būklę, tačiau kelionės kryptys gali pasikeisti. Žmonės bus linkę keliauti į arčiau savo gyvenamosios vietos esančius regionus o oro eismui prireiks kelerių metų, kol grįš į pradinę būseną. Taip buvo po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroro išpuolių.
Komandiruotės sudaro 12 proc. parduotų lėktuvų bilietų, tačiau generuoja 70 proc. aviakompanijų pelno.
Didelė dalis oro linijų ir viešbučių klientų yra verslo kelionių keleiviai. Kuo dažniau jie renkasi brangias verslo klasės vietas ir kambarius 5 žvaigždučių viešbučiuose, tuo jie yra vertingesni. Komandiruotės sudaro 12 proc. parduotų lėktuvų bilietų, tačiau generuoja 70 proc. aviakompanijų pelno.
Pandemijos metu konferencijas ir verslo susitikimus pakeitė vaizdo konferencijos, kurių organizacija yra daug pigesnė, o efektas palyginamas. Netolimoje ateityje konferencijos, parodos ir kiti verslo renginiai taip pat gali būti rengiami internete. Kelionių biudžetai yra didelės išlaidos daugeliui įmonių, o virtualios alternatyvos prieinamumas yra gera priežastis sumažinti tas išlaidas. Todėl tikėtina, kad komandiruočių skaičius nuolat mažės, dėl ko sumažės skrydžių, viešbučių, restoranų ir automobilių nuomos pajamos.
Dar prieš prasidedant krizei, 2019 m. rugsėjo mėn., žlugo seniausia JK kelionių kompanija “Thomas Cook”, veikianti dešimtyje šalių ir turinti savo oro linijas. Galima tikėtis, kad pasibaigus vyriausybių finansuojamoms apsaugos programoms, turizmo ir skrydžių pramonė susidurs su bankrotų banga.
Nekilnojamasis turtas
Nuotolinio darbo tendencija išliks, nepaisant pandemijos pabaigos. Todėl mažės brangių biurų vietų paklausa didžiųjų miestų centruose.
Vienoje iš brangiausių vietų pasaulyje – Manhatane, Niujorke – biuras darbuotojui prieš krizę vidutiniškai kainavo apie 20 tūkst. dolerių per metus. Įmonės gali sutaupyti šiuos pinigus pereidamos į nuotolinį darbą. Kai kurios korporacijos, pavyzdžiui, „Barclays“, jau paskelbė apie savo ketinimą mažinti darbo vietas didžiuosiuose finansiniuose centruose.
Tolesnė migracija į internetą tai taip pat darys spaudimą mažmeninės prekybos patalpų kainų mažinimui. Ilgainiui gali sumažėti ir būsto paklausa geriausiose miesto vietose, nes nuotoliniai darbuotojai neprivalės gyventi šalia darbdavio. Statybų įmonės, kurie iki šiol sutelkdavo dėmesį tik į didmiesčius, turi permąstyti savo strategiją. Galbūt investicijos mažesniuose miestuose, gerai sujungtuose IRT tinklu, taps irgi pelningos.
Finansų sektorius
Vyriausybės programos, remiančios įmonių likvidumą, užkirto kelią masiniams bankrotams, taigi krizė nepasiekė finansinių institucijų. Tačiau nuo metų pradžios bankų akcijos vis krenta.
Didžiausio pagal turtą JAV banko „JPMorgan Chase“ akcijos prarado 30 proc., didžiausio Europos banko HSBC akcijos beveik 50 proc., didžiausio Europos Sąjungos banko „BNP Paribas“ – 35 proc. Rinka tikisi bankų krizės, kuri gali kilti tada, kai baigsis pinigai, pervedami iš biudžetų bankams įsiskolinusioms įmonėms.
Mažmeninė prekyba
Nuo kelerių metų auga prekyba internetu. Kai kurie tradiciniai prekybos tinklai pereina prie internetinės prekybos, kuri klesti pandemijos metu. Pardavimai internetu leidžia ieškoti pigiausių pasiūlymų, o tai ypač naudinga, jei prekių, kurių ieškoma kokybė yra standartizuota – pvz., buitinė technika, knygos, elektroninė įranga.
Pandemija sukels daugelio mažmeninės prekybos tinklų, kurie negali greitai įgyvendinti internetinės prekybos, pvz., knygynų, žlugimą.
Laimėjusios pramonės: technologija ir farmacija
Dėl nuotolinio darbo ir nuotolinių kontaktų, kurie buvo neišvengiami pandemijos metu, laimėjo įmonės, kurios specializuojasi naudingų technologijų srityje. O taip pat farmacijos sektorius. Pirmaisiais pandemijos mėnesiais, kai daugumos bendrovių akcijų kainos krito, testus, kurie aptinka virusą organizme, gaminančių įmonių ir žadančių susirasti vakciną nuo koronaviruso ar vaistų nuo šios ligos akcijos išaugo.
Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos grupės „Novacyt“, teikiančios platų bandymų ir reagentų asortimentą, akcijos nuo metų pradžios iki balandžio pabaigos padidėjo 26 kartus. 2020 m. sausio mėn. bendrovė paskelbė, kad jos molekulinės diagnostikos skyrius – „Primerdesign“ pradėjo SARS-CoV-2 molekulinį tyrimą. Testą patvirtino Pasaulio sveikatos organizacija (WHO) 2020 m. balandžio mėn. ir jis buvo parduotas daugybei šalių. „Novacyt“ pralenkė konkurentus, tačiau kitoms įmonėms pradėjus pristatyti testus, bendrovės akcijų vertė pradėjo kristi.
Keletas kitų farmacijos ir biotechnologijų pramonės korporacijų pasiekė panašų įspūdingą augimą. Rinka neigiamai reagavo į nesėkmes. „Gilead Sciences“ įtrauktos į NASDAQ sąrašą vertė pradėjo greitai augti nes jos antivirusinis vaistas „Veklury“ buvo pripažintas vienu daugiausiai žadančių galimų COVID-19 gydymo būdų. Tačiau liepos mėn. JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) perspėjo apie galimai žalingą sąveiką su kitais vaistais ir „Gilead Science“ akcijos nukrito iki to lygio, kuris buvo metų pradžioje.
Remiantis „Forbes“ ataskaita, korporacijos „Moderna“ generalinis direktorius Stéphane Bancel, tapo milijardieriumi per vieną naktį po to, kai bendrovė paskelbė, kad tikisi pradėti COVID-19 vakcinos tyrimus su žmonėmis.
„Zoom“ tapo plačiai naudojama telekonferencijų ir nuotolinio mokymosi priemone. Nenuostabu, kad „Zoom Video Communications“ akcijos brango tiek akcijų rinkos kainų mažėjimo metu, tiek vėliau, kai dėl Fed intervencijos rinka pradėjo kilti. Šiandien jos yra beveik 6 kartus brangesnės nei metų pradžioje.
Vyriausybės įvesta izoliacija tai buvo tikra nelaimė masinių renginių (koncertų, filmų seansų, teatro spektaklių) organizatoriams. Kultūra persikėlė į internetą ir tokių kompanijų kaip „Netflix“ ar „Amazon“ vertė padidėjo. Varšuvos vertybinių popierių biržoje labiausiai pabrango žaidimų gamintojo „CD Projekt“ akcijos, tačiau jos augo ir prieš pandemiją.
Internetinės svetainės ir paslaugos bei nuotolinio bendravimo programėlės pasiliks su mumis jau visam laikui.
Transportas ir logistika
Šiuo metu transporto verslininkai visų pirma susiduria su mažesniu užsakymų kiekiu, mažesniais krovinių tarifais ir netenka nuolatinių sutarčių. Papildomi veiksniai, trikdantys vidutinių ir mažesnių transporto įmonių veiklą, yra vėluojantys mokėjimai ir tuščios ridos. Tačiau transporto įmonės vis dar važinėja į tuos pačius regionus ir netgi į vietas, kurios pirmosios Europoje labiausiai nukentėjo nuo koronaviruso. Vairuotojams taikomi apribojimai ir nurodymai, kuriais siekiama užtikrinti saugumą pandemijos metu, tačiau kadangi kelių transportas yra tiekimo grandinės pagrindas, jiems nėra taikomas karantinas, o tai savaime labai padeda.
Remiantis „PwC“ ataskaita, ateinančiais metais transportas sustiprins savo konkurencingumą. Tam įtakos gali turėti tokių didelių ekonomikų, kaip, pvz., Vokietija, artumas. Taip pat bus svarbi inovacija, t.y., IT sprendimų diegimas transporto ir logistikos įmonėse.
Ar pandemijos metu vyraujančios rinkos tendencijos išliks ir jai pasibaigus? Kai kurios tikriausiai taip. Internetinės kultūros svetainės ir paslaugos bei nuotolinio bendravimo programėlės tai naujovės, kurios pasiliks su mumis jau visam laikui. Farmacijos ir biotechnologijų pramonės įmonės varžosi ieškodamos veiksmingos vakcinos nuo SARS-CoV-2. Korporacija, kuri pirmoji pradės masinę vakcinų gamybą, patirs bumą, tačiau tik iki pandemijos pabaigos.
Laimėjusiais taip pat bus privataus kapitalo fondai (private equity), apribotos rizikos fondai (hedge fund) ir/arba instituciniai investuotojai, kurie galės pasinaudoti nuosmukiu vertybinių popierių biržoje ir įsigyti vertingus aktyvus itin žemomis kainomis. Panašus procesas vyko 2008–2010 m., per pasaulinę finansų krizę.
Pixabay/public domain nuotr.
