Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) duomenimis, Lietuva konkurencingumo reitinge užima 41 vietą iš 137 šalių. Pagal bendrą konkurencingumo indeksą (BKI) kasmet kilusi aukštyn, 2017 m. Lietuva smuko 6 pozicijomis (pernai mūsų šalis pakilo 1 pakopa ir užėmė 35 vietą).
Estija šiemet pakilo 1 pakopa ir užima 29 vietą, Latvija iš 49 nusileido į 54 vietą.
Šveicarija – lyderė jau devintus metus
PEF kasmet atliekamo tyrimo duomenimis, devintus metus lyderė pagal BKI išlieka Šveicarija. Antroje vietoje – Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), trečioje – iš antros vietos nusileidęs Singapūras.
BKI skaičiuojamas atsižvelgiant į visų šalių respondentų vertinimus, svarbiausius makroekonominius rodiklius bei įvertintus tris subindeksus (pagrindinių reikalavimų, našumą (efektyvumą) skatinančių veiksnių ir inovatyvumo bei verslo išmanumo).
Transportas tarp pagrindinių vertinamų sektorių
Pagal pagrindinių reikalavimų subindeksą, įvertinantį šalies:
- infrastruktūrą (transportavimo ir ryšių kokybę),
- institucinę aplinką,
- makroekonomiką,
- sveikatą,
- pradinį išsilavinimą,
kelis metus iš eilės pirmą vietą užėmęs Singapūras 2017 m. nusileido į antrą vietą, pirmą užleisdamas Šveicarijai, trečioje vietoje jau ketverius metus – Honkongas.
Lietuva pagal šį subindeksą pakilo 1 pakopa aukštyn į 34 vietą, Latvija – iš 41 nusileido į 43, Estija – iš 21 nusileido į 22 vietą.
Makroekonominė aplinka įvertinta Lietuvoje aukščiausiai
Lietuvoje aukščiausiai įvertinta pagrindinių reikalavimų subindekso sritis – makroekonominė aplinka, pagal jos vertinimus Lietuva pakilo 5 pakopom aukštyn ir užėmė 29 vietą (2016 m. – 34 vietą). Pagal sveikatos bei pradinio išsilavinimo vertinimus Lietuva nukrito iš 32 vietos į 42, pagal infrastruktūros – iš 43 nusileido į 47. Kaip ir ankstesniais metais prasčiausiai įvertinta Lietuvos institucinė sritis – 53 vieta (2016 m. – 51).
Lietuvoje aukščiausiai įvertintos šios našumą skatinančių veiksnių subindekso sritys:
- aukštojo mokslo ir profesinio mokymo – 29 vieta (2016 m. – 26),
- technologinė parengtis – 30 vieta (2016 m. – 27).
Prasčiausiai vertinamos šio subindekso sritys:
- rinkos dydis – 78 vieta (2016 m. – 77),
- darbo rinkos veiksmingumas – 61 vieta (2016 m. – 59),
- finansų rinkos plėtra – 59 vieta (2016 m. – 60).
Pagal inovacijų ir verslo išmanumo subindeksą Lietuva – 44 vietoje
Pagal inovacijų ir verslo išmanumo subindeksą 2017 m. lyderės pozicijas išlaikė Šveicarija, antroji buvo JAV, trečioji – Vokietija. Lietuva pagal šį subindeksą nusileido 1 pakopa žemyn ir užėmė 44 vietą (2016 m. – 43).
Latvija iš 58 vietos nusileido į 68, Estija iš 33 nusileido į 35 vietą. Lietuva pagal verslo išmanumo srities vertinimus iš 42 vietos nusileido į 46, pagal inovacijų – iš 39 į 41 vietą.
Pagal tiesioginių užsienio investicijų nukritome 8 pakopomis
Geriausiai Lietuva įvertinta, tarp kitko, šiose srityse:
- pagal prekybos muito tarifo dydį – 6 vieta (2016 m. – 5),
- eksporto dalį BVP – 16 (2016 m. – 17),
- importo dalį BVP – 17 (2016 m. – 17),
- procedūrų pradėti verslą nebuvimą – 18 vieta (2016 m. – 3),
- įmonių technologijų įsisavinimo lygį – 22 (2016 m. – 26).
- darbo užmokesčio nustatymo lankstumą – 13 vieta (2016 m. – 15),
- vietinių tiekėjų skaičių – 22 (2016 m. – 19),
Lietuva pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) įtaką technologijų diegimui 2017 m., palyginti su 2016 m., nukrito 8 pakopomis ir užima 32 vietą (2016 m. – 24).
Žemiausias vietas tarp 137 pasaulio šalių
Žemiausias vietas tarp 137 pasaulio šalių Lietuva užima pagal:
- mokesčių poveikį skatinimui dirbti – 121 vietą (2016 m. – 121),
- šalies gebėjimą išlaikyti talentingus specialistus – 117 (2016 m. – 106),
- įdarbinimo ir atleidimo iš darbo tvarką – 111 (2016 m. – 116),
- šalies gebėjimą pritraukti talentingus specialistus – 109 (2016 m. – 111),
- atleidimo iš darbo išlaidas – 103 (2016 m. – 105),
- pažangių technologijų produktų viešuosius pirkimus – 101 (2016 m. – 94),
- teisinės sistemos efektyvumą – 101 (2015 m. – 99),
- valdžios reguliavimo naštą – 97 vietą (2015 m. – 92).
Labiausiai verslo plėtrai trukdo mokesčių dydis ir valstybinė biurokratija
2017-2018 m. pasaulio konkurencingumo tyrimo klausimyne atsakydami į klausimą, kas labiausiai trukdo verslo plėtrai, kaip ir praėjusiais metais 17,6 proc. Lietuvos verslininkų įvardijo mokesčių dydį (2016 m. – 17,6 proc.). Antroje vietoje kaip kliūtį nurodė – neefektyviai dirbančią valstybinę biurokratiją – 15,6 proc. (2016 m. – 14,1 proc.), trečioje – ribojančius darbą reglamentus – 13,2 proc. (2016 m. – 14,3 proc.).
Mokesčių reguliavimą kaip kliūtį verslui įvardijo 11,7 proc. (2016 m. – 11,6 proc.) apklaustų Lietuvos verslininkų, 9,7 proc. nurodė nepakankamai kvalifikuotą darbo jėgą (2016 m. – 9 proc.) ir 4,6 proc. – korupciją (2016 m. – 5,3 proc.).
Šiemet dalyvavo 116 Lietuvos įmonių vadovų
Siekdamas įvertinti šalių išsivystymo lygį ir konkurencingumą, PEF kasmet atlieka pasaulio šalių konkurencingumo tyrimą, kuriame dalyvauja daugiau nei šimtas valstybių (2017 m. – 137, 2016 m. – 138). Lietuva šiame tyrime dalyvauja nuo 2001 m.
Remiantis BKI vertinimais, šalys skirstomos į ekonominio išsivystymo kategorijas. Iki 2008 m. Lietuva buvo priskiriama toms šalims, kuriose ekonomika grindžiama našumu. Nuo 2009 m. Lietuva, kaip ir Latvija, priskiriama šalims, pereinančioms į naujovėmis grindžiamą ekonomiką. Nuo 2014 m. Estija priskirta inovatyvios ekonomikos šalių grupei.
Šaltinis: Elta, nuotr.: Volvo
