Pastaruoju metu buvo nemažai diskutuojama apie pervežimų verslą. Diskusijose dėl verslo perspektyvų priėmus “Mobilumo paketą” nemažai dėmesio skiriama socialiniams aspektams, tačiau pamirštama, kad socialinius klausimus sprendžia ne tik darbdaviai.
Šiomis dienomis vežėjų akys nukrypo į Rytus. Rytų rinkos Lietuvos vežėjams yra alternatyva užsiveriančioms Vakarų šalių rinkoms, tačiau iš čia Lietuvos verslininkai patiria didžiules problemas. Pastarosiomis dienomis eilės Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje nusidriekė kilometrais – yra duomenų, kad pasienyje iš Baltarusijos pusės gyvose eilėse stovi apie 1100 automobilių.
Gyva eilė reiškia nuolatinį krovininio automobilio „trūkčiojimą“, – jose žmonės leidžia ilgas valandas be galimybės išsimiegoti, pailsėti. Baltarusijos pusėje stovintiems eilėje trūksta elementarių sąlygų – vairuotojai neturi sąlygų pavalgyti, pasinaudoti tualetu, nusiprausti ar pan. Jie privalo nesitraukti nuo automobilio, kitu atveju jie praras eilę ir bus priversti stovėti dar ilgiau. Baltarusijoje nėra įrengta nei stovėjimo aikštelių, nėra registruojama automobilio vieta eilėje.
„Linavos“ turimais duomenimis, per parą automobiliai kai kuriuose postuose pajuda tik apie 700 metrų. Tokia situacija reiškia ne tik didžiulius nuostolius verslininkams, bet ir apgailėtinos sąlygos vairuotojams. Tačiau garsiosios Lietuviškos profsąjungos, kaip Beatmenas apskridę pusę Europos ir Rytų šalių platybes, nemato to, kas vyksta 30 kilometrų nuo Vilniaus.
Nesigirdėjo jokio viešo pareiškimo dėl vergiškų sąlygų Baltarusijos pasienyje
Profsąjungų lyderiai nesugeba už savo narius pakovoti tokiais atvejais, kai akivaizdžiai pažeidžiami vairuotojų interesai. Nei vienas profsąjungos lyderis nesikreipė į kolegas Baltarusijoje, ieškodamas sprendimo, kaip pagerinti sąlygas vairuotojams, stovintiems eilėje. Nesigirdėjo jokio viešo pareiškimo dėl vergiškų sąlygų Baltarusijos pasienyje. Jokių įrašų socialiniuose tinkluose, jokio pasipiktinimo iš profsąjungos lyderio, 141-uoju numeriu įrašyto į vienos partijos Seimo rinkimų sąrašą. Ar tie vairuotojai, kurie 2-3 paras praleidžia Baltarusijos pasienyje, mažiau svarbūs nei važiuojantys per Belgiją ar Nyderlandus?
Tuo tarpu žiniasklaidoje skaitome informaciją apie ąžuolo lapų vainiką už gerą darbą derybose dėl ES pinigų. Kelis šimtus milijardų išsidalijo Europos šalys, tačiau iki šiol nėra deramai pasirūpinta išorinėmis ES sienomis. Trūksta tiek geresnės infrastruktūros, tiek darbuotojų Lietuvos muitinėse. Ir tam lėšų trūksta ne vienerius ir ne dvejus metus. Šie klausimai turėtų rūpėti ne tik „Linavai“, kuri nuolat ragina spręsti ES pasienyje kylančias problemas, bet ir visoms už tai atsakingoms institucijoms.
„Linavos“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius/BNS
Trans.INFO nuotr.