Žinote naujieną? Papasakokite mums apie tai!

Lietuva, Tavo 100-ojo gimtadienio proga mes norime suteikti Tau mažą dovanėlę. Esi vežėjų šalis, vieta, kur transportas yra toks svarbus. O transportas, kaip ir valstybė, tai žmonės, kurie kuria istoriją. Todėl paruošėme Tau ciklą labai įdomių straipsnių apie transporto istoriją  – nuo antikos iki šiuolaikinių dienų. Dėmesio – per visus 2018 metus mes paskelbsime 100 unikalių epizodų! Ir kadangi 100 metų jubiliejus yra penktadienį, nuo šiandien kiekvieną penktadienį (ir ne tik) paskelbsime po vieną epizodą.

Malonaus skaitymo!

Nuo romėnų kelių iki dangos padengimo smala

Romos imperija

Viskas prasidėjo labai seniai. Gal su protingo žmogaus atsiradimu? Gal kartu su pirmųjų vietų atsiradimu, kur apsigyveno protėviai? Sunku sužinoti. Tačiau yra žinoma, kad ankstyvajame antikos laikotarpyje transporto sektorius jau klestėjo kuo puikiausiai. Pavyzdžiui, senovės Romoje.

Romėnai pastatė iš viso apie 400 tūkstančių km kelių, įskaitant daugiau kaip 80 tūkst. km kelių su akmeniniu paviršiumi (pvz., šiandien Lietuvoje yra mažiau nei 14 000 km kelių, bet aišku šiuolaikinis Lietuvos plotas negali prilygti Romos valstybei).

Pramonės revoliucija

Su Romos imperijos žlugimu dingo valstybė, kuri užtikrino kelių techninę priežiūrą ir daugelis iš jų pateko į užmarštį. Tolimesnės kelionės buvo pavojingos ir labai varginančios. Net Didžiojoje Britanijoje, siejamoje su gerais keliais, XVIII a. transportavimas buvo atliekamas su gyvūnais, nes vežimai negalėjo įveikti nelygių kelių. Dėl duobių ir balų, kurios kartais siekdavo gyvūnams iki pilvo, net lengvam vežimėliui traukti reikėjo šešių jaučių!

Tame pačiame amžiuje atsirado keleiviniai-krovininiai vežimai, kinkyti šešiais ar daugiau arklių, kurie palaikė nuolatinį ryšį tarp svarbiausių Karalystės miestų. Kelionė iš Bristolio į Londoną (170 km) truko 6 dienas, tačiau paklausa buvo. Sklandaus transporto reikalavo taip pat ir paštas.

Pramonės revoliucija, kuri vyko Britų salose 1770 – 1840 m.,  prisidėjo prie spartaus augimo ir gyventojų skaičiaus, kuris nuo 7,2 mln. 1751 metais išaugo iki 20,8 mln. Pusė gyventojų gyveno miestuose. Urbanizacijai buvo reikalingas efektyvus maisto transportavimas į miestus, žaliavų į gamyklas ir gatavų prekių klientams.

54 kilometrai per dieną

Keliai buvo neparuošti augančiam judėjimui sutalpinti. Nepaisant sunkumų, krypčių skaičius išaugo. XIX amžiaus pradžioje egzistavo galimybė nuveikti atstumą iš Londono į Edinburgą (540 km) per 10 dienų, už didelį keturių svarų ir 10 šilingų mokestį. Vyriausybė įvedė kelių rinkliavas, iš kurių finansavo transporto magistralių priežiūrą.

Kaskart buvo vis geresni vežimai. Metalurgijos pažanga užtikrino plieninių lingių gamybą. „Skraidantis aparatai ant plieninių lingių” (taip publika pavadino pašto diližansus) lenktyniavo keliais ir kaimais su stulbinančiu 9-10 km/h greičiu. Pašto diližansai buvo greitesni nei paprasti vežimai, bet taip pat brangesni – važiavimas iš Londono į Edinburgą kainavo 15 svarų ir 15 šilingų.

Tai buvo diližansų aukso laikai, nors 1838 metais kas penktoje mylioje, iš 125 tūkst. mylių Didžiosios Britanijos kelių, buvo renkama rinkliava. Kelių statybos darbai darė pažangą. Johnas Macadamas išrado pigiausią kelių statybos būdą: naudojama skalda, kuri įspausta į gruntą sudarė tvirtą paviršių. Šis metodas yra naudojamas ir šiandien, išskyrus tai, kad dabar į paviršių dar dedama smala.

Kitame epizode Trans.INFO transporto istorijoje:

Apie tai, kaip kunigaikštis Bridgewater tapo vienu iš turtingiausių britų dėl to, kad jis pasistatė kanalą ir sumažino anglies transportavimo išlaidas.

komentarai

comments0 komentarų
thumbnail
Tam, kad nustatyti pranešimus apie komentarus, pereikite prie savo paskyros